Fęrsluflokkur: Bloggar

Talnabrellur um tekjuskiptingu

Stefįn Ólafsson prófessor birti grein ķ Morgunblašinu 31. įgśst 2006 undir heitinu „Aukning ójafnašar į Ķslandi“. Žar hélt hann žvķ fram, aš ešlisbreyting hefši oršiš į ķslenska hagkerfinu nęstu fimmtįn įr į undan. Žaš hefši ķ fęstum oršum breyst śr norręnu velferšarrķki meš tiltölulega jafna tekjuskiptingu ķ įtt til Bretlands og Bandarķkjanna, žar sem tekjuskipting vęri miklu ójafnari. Hann birti meš mynd af svoköllušum Gini-stušlum, sem męla ójafna tekjuskiptingu, og sagši: „Eins og sjį mį į mynd 1 eru fręndžjóšir okkar ķ Skandinavķu meš hvaš jöfnustu tekjuskiptinguna ķ Evrópu, eins og žęr hafa lengi veriš.“ Einnig sagši hann: „Viš erum hins vegar nś oršin jafnfętis Bretlandi, sem žekkt er įsamt Bandarķkjunum fyrir ójafna tekjuskiptingu og mikinn stéttamun ķ samfélagsmįlum. Žetta eru umskipti ķ tekjuskiptingu į Ķslandi sem lķkja mį viš byltingu į žvķ sviši.“


Rangt reiknašur Gini-stušull Stefįns

GiniStefanHér birti ég į 1. mynd tölur žęr um nokkra Gini-stušla 2004, sem Stefįn notaši ķ grein sinni ķ Morgunblašinu 31. įgśst. Svörtu sślurnar eru Gini-stušlar višmišunaržjóša Stefįns, Noršurlanda annars vegar og Bretlands hins vegar, en Stefįn segir žaš land žekkt „fyrir ójafna tekjuskiptingu og mikinn stéttamun ķ samfélagsmįlum“. Myndin sżnir vissulega žaš, sem henni er ętlaš, aš tekjuskipting į Ķslandi hafi fęrst ķ lķkt horf og ķ Bretlandi: Gini-stušlar fyrir Noršurlöndum eru um og yfir 0,25, en Gini-stušull fyrir Bretland 2004 0,34 og fyrir Ķsland sama įr 0,35. Eftir grein Stefįns ķ Morgunblašinu hófust innfjįlgar umręšur um žaš, aš Ķsland vęri aš breytast til hins verra. Ég benti hins vegar į žaš ķ fyrirlestri ķ Hįskóla Ķslands 31. janśar 2007, aš tölur Stefįns vęru rangar. Hann tęki meš ķ Gini-stušlinum fyrir Ķsland allar tekjur, jafnt atvinnutekjur sem fjįrmagnstekjur, en ķ Gini-stušlum fyrir ašrar žjóšir vęri ekki reiknaš meš žeim hluta fjįrmagnstekna, sem stafaši af söluhagnaši af hlutabréfum og veršbréfum. Hann bęri saman ósambęrilega hluti. Žetta vęri eins og hann legši saman innflutning į eplum og appelsķnum til Ķslands og bęri saman viš innflutning į eplum einum saman til annarra žjóša, en kęmist sķšan aš žeirri nišurstöšu, aš neysla Ķslendinga į eplum vęri óvenjumikil.

Žar eš söluhagnašur af hlutabréfum og veršbréfum skiptist ójafnt ešli mįlsins samkvęmt, veršur hann til aš hękka Gini-stušulinn fyrir Ķsland verulega. Įlyktanir Stefįns um žaš, aš tekjuskipting į Ķslandi vęri aš breytast śr žvķ, sem hśn vęri į Noršurlöndum, og ķ lķkt horf og ķ Bretlandi, voru žvķ dregnar af röngum forsendum. Stefįn žyngdi vogina eins og Schougaard kaupmašur foršum, sem sagši viš Skśla Magnśsson: „Męldu rétt, strįkur!“ og įtti žį viš, aš hann skyldi męla rangt. Skömmu eftir aš ég flutti fyrirlestur minn, birti Evrópusambandiš nżja rannsókn į lķfskjörum og tekjudreifingu ķ löndum įlfunnar. Žar eru allir Gini-stušlar reiknašir į réttan hįtt, meš atvinnutekjum og fjįrmagnstekjum öšrum en söluhagnaši af hlutabréfum og veršbréfum. Gini-stušlarnir um Noršurlönd, Ķsland og Bretland samkvęmt žessari rannsókn sjįst į 2. mynd (en allar tölur eru ašgengilegar į heimasķšu Hagstofu Ķslands, žar sem skżrsla Evrópusambandsins er birt ķ heild).

GiniESBŽessi mynd sżnir, aš įriš 2004 var tekjuskipting į Ķsland svipuš og į Noršurlöndum, séu višurkenndar, alžjóšlegar reikningsašferšir notašar. Gini-stušullinn fyrir Ķsland var 0,25, ašeins hęrri en ķ Svķžjóš og Danmörku og ašeins lęgri en ķ Finnlandi og Noregi, en talsvert lęgri en ķ Bretlandi. Allt tal Stefįns og skošanasystkina hans um žaš, aš tekjuskipting vęri hér aš komast ķ svipaš horf og ķ Bretlandi, sem žekkt vęri „fyrir ójafna tekjuskiptingu og mikinn stéttamun ķ samfélagsmįlum“, var śr lausu lofti gripiš. Hin mikla frétt hans um svo mikil umskipti, aš lķkja mętti viš byltingu, var reist į röngum tölum. Fjalliš tók jóšsótt, og mśs fęddist.

Žess mį raunar geta, aš ķ rannsókn Evrópusambandsins kom einnig fram, aš fólk viš lįgtekjumörk er nęstfęst hlutfallslega į Ķslandi ķ allri Evrópu og žį um leiš sennilega ķ heiminum. Žaš er ašeins ķ Svķžjóš, žar sem fęrri bśa viš slķk lįgtekjumörk eša hęttu į fįtękt, eins og žaš er kallaš. Tölurnar ķ rannsókn Evrópusambandsins eru frį 2003 og 2004. Žetta er athyglisvert ķ ljósi žess, aš fyrir kosningarnar 2003 héldu Stefįn og skošanasystkini hans žvķ fram, aš fįtękt hefši aukist į Ķslandi, svo aš til vandręša horfši, eins og mešal annars mį sjį į fréttaskżringu Hildar Einarsdóttur hér ķ blašinu 26. janśar 2003. Enginn dregur ķ efa, aš fįtękt sé til į Ķslandi eins og ķ öšrum löndum. En žaš skiptir aušvitaš mįli aš vita, aš hśn er minni hér en nįnast alls stašar annars stašar į byggšu bóli.


Stefįn leišréttir ekki villuna um Gini-stušla

Stefįn Ólafsson leišréttir ekki villu sķna beint, heldur višurkennir hana óbeint meš žvķ aš skipta um višmiš. Nś ber hann Ķsland ekki lengur saman viš Noršurlönd og Bretland, heldur viš Ķsland fyrir tķu įrum. Ķ Silfri Egils sunnudaginn 25. febrśar og ķ grein ķ Morgunblašinu daginn eftir fullyršir hann, aš tekjuskipting į Ķslandi hafi oršiš ójafnari hin sķšari įr, auk žess sem žaš gefi ekki nógu góša mynd af tekjuskiptingunni aš sleppa söluhagnaši af hlutabréfum og veršbréfum. Setjum svo rökręšunnar vegna, aš Stefįn hafi rétt fyrir sér um žetta hvort tveggja. Žaš breytir samt engu um, aš hann og skošanasystkin hans héldu öšru fram sķšastlišiš haust. Žį var ašalatrišiš, aš tölur, sem fengnar vęru meš alžjóšlegum reikningsašferšum, sżndu, aš tekjuskiptingin į Ķslandi vęri aš fęrast ķ svipaš horf og ķ Bretlandi og jafnvel Bandarķkjunum. Oršaši Jón Baldvin Hannibalsson žaš eftirminnilega, žegar hann fullyrti ķ sjónvarpi, aš Ķsland vęri aš breytast ķ skrķpamynd af Bandarķkjunum, um leiš og hann męlti fyrir um, aš Stefįn Ólafsson yrši rįšherra ķ nżrri vinstri stjórn.

Ég tel lķklegt, aš tekjuskipting į Ķslandi hafi oršiš eitthvaš ójafnari hin sķšari įr, ef allar tekjur eru skošašar, fjįrmagnstekjur jafnt og atvinnutekjur, eins og Stefįn vill gera. Žótt allir hafi oršiš rķkari, hafa hinir rķku oršiš rķkari hrašar en hinir fįtęku. En annaš er aš mķnum dómi mikilvęgara: Hinir fįtęku į Ķslandi hafa oršiš rķkari hrašar en ķ langflestum öšrum löndum. Ķ tölum Stefįns sjįlfs (sem nįlgast mį į heimasķšu hans) kemur til dęmis fram, aš įrin 1995-2000 bötnušu kjör 20% tekjulęgsta hópsins į Ķslandi um 3,1% į įri aš mešaltali, en kjör sama hóps aš mešaltali ķ löndum OECD um 1,6%. Ašrar tölur, sem ég hef fengiš frį OECD og kynnt opinberlega, hnķga ķ sömu įtt. Meš öšrum oršum hafa kjör hinna tekjulęgstu į Ķslandi batnaš 50-100% hrašar hin sķšari įr en kjör hinna tekjulęgstu aš mešaltali ķ löndum OECD, sem eru žó rķkustu lönd heims. Žetta er góšur įrangur. Er žaš sķšan sérstakt įhyggjuefni, aš nżjar fjįrmagnstekjur hafa myndast? Slķkar tekjur voru nįnast ekki til įšur og stafa af žvķ, aš fjįrmagn hefur flust ķ hendur einstaklinga og ber žar miklu stęrri og betri įvöxt en įšur. Skatttekjur rķkisins af fjįrmagnstekjum nįmu 2006 um 18 milljöršum króna. Er žaš ekki fagnašarefni, aš um 100 fjölskyldur, sem hafa verulegar fjįrmagnstekjur, kjósa aš telja žęr fram į Ķslandi frekar en ķ Sviss, eins og žeim stendur įreišanlega til boša?

Ég hef lķka bent į, aš tękifęrum fólks til aš komast śt śr fįtękt hefur fjölgaš į Ķslandi meš opnara og frjįlsara hagkerfi. Nś er fjįrmagn ekki lengur skammtaš eftir stjórnmįlaķtökum umsękjenda, heldur greišslugetu žeirra og hagnašarvon. Hér er full atvinna, svo aš menn geta unniš sig śt śr erfišleikum, ólķkt žvķ sem er til dęmis ķ Svķžjóš, žar sem atvinnuleysi er mikiš, sérstaklega hjį ungu fólki. Į Ķslandi eru lķka traustir lķfeyrissjóšir, raunir hinir sterkustu ķ heimi. Jöfnušur hér hefur ķ žessum skilningi aukist.


Nokkrar ašrar reikningsskekkjur Stefįns

Um žaš mį deila, hvort telja eigi söluhagnaš af hlutabréfum meš tekjum, eins og Stefįn Ólafsson vill gera. Vissulega er fróšlegt aš gera žaš. Reikningsašferš Evrópusambandsins er žó skżr: Žar er slķkum tekjum sleppt. Til žess eru gildar įstęšur. Hlutabréf eru eignir eins og hśs. Žaš er ekki alltaf söluhagnašur af žeim. Žau hękka eša lękka ķ verši. Į rķkiš aš endurgreiša fjįrmagnseigendum, žegar žeir selja hlutabréf sķn meš tapi? Tökum einfalt dęmi til frekari skżringar. Stefįn Ólafsson į einbżlishśs ķ Fossvogi, sem var eflaust 50 milljón króna virši fyrir žremur įrum. Setjum svo, sem er lķklegt, aš žaš hafi hękkaš ķ verši um tuttugu milljónir krónur vegna góšęrisins 2005-2006. Skuldar Stefįn žį rķkissjóši 2 milljónir króna ķ fjįrmagnstekjuskatt fyrir žessi tvö įr? Žaš er óešlilegt. Žetta eru ekki reglulegar tekjur og vķša ekki skattlagšar. Unnt er aš vķsu aš fresta skattgreišslum af söluhagnaši meš endurfjįrfestingum, en żmis ķslensk fyrirtęki, sem vilja leysa śt žennan hagnaš, hafa flust til annarra landa, žar sem slķkur söluhagnašur er ekki skattlagšur. Žaš er raunverulegt įhyggjuefni ólķkt żmsum umręšuefnum Stefįns.

Stefįn gerir sķšan vonda villu, žegar hann tekur nś ķ Morgunblašinu 26. febrśar 2007 žaš dęmi um ójöfnuš į Ķslandi, aš fjįrmagnstekjuskattur sé 10%, en skattur af atvinnutekjum hįtt ķ 40%. Ķ raun og veru er fjįrmagnstekjuskatturinn 26,2%, eins og sést į einföldu dęmi. Hlutafélag ķ eigu eins manns gręšir eina milljón króna. Žaš greišir 18% tekjuskatt. Žį eru eftir 820 žśsund krónur, sem mašurinn tekur śt ķ arš. Af žeim innir hann af höndum 10% fjįrmagnstekjuskatt eša 82 žśsund krónur. Hann hefur žį samtals greitt 262 žśsund krónur af žessari einu milljón eša 26,2%. Žegar um hśsaleigu er aš ręša, hefur fasteignin, sem leigš er, eflaust aš mestu leyti veriš reist fyrir fé, sem žegar hefur veriš greiddur tekjuskattur af. Sama er aš segja um innstęšur ķ bönkum.

Ķ Silfri Egils 25. janśar 2007 fór Stefįn enn fremur meš stašlausa stafi um skattlagningu ķ öšrum löndum. Ég benti honum žar į, aš skattleysismörk eru miklu lęgri ķ Svķžjóš og į Ķrlandi en hér. Hann svaraši žvķ til, aš lįgtekjufólk greiddi žar lęgra hlutfall af tekjum sķnum en hįtekjufólk, žvķ aš ķ bįšum löndum sé tekjuskattur stighękkandi ólķkt žvķ, sem er hér į landi, žar sem eru ķ raun ašeins tvö skattstig, 0% skattur į žį, sem hafa tekjur undir skattleysismörkum, og 35,78% skattur į tekjur umfram skattleysismörk. Flókiš er aš vķsu aš reikna śt skattbyrši annars stašar. En af yfirliti OECD um skattkerfi ašildarrķkjanna, sem nįlgast mį į heimasķšu stofnunarinnar, sé ég ekki betur en lįgtekjumašur (til dęmis mašur meš 100 žśsund króna mįnašartekjur) greiši hęrra hlutfall atvinnutekna ķ tekjuskatt ķ Svķžjóš og į Ķrlandi en į Ķslandi. Žetta stafar af miklu lęgri skattleysismörkum ķ žessum löndum. Stefįn fullyrti lķka ķ Silfri Egils, aš fjįrmagnstekjuskattur vęri 40% į Ķrlandi. Žetta er rangt, eins og sjį mį į sķšunni www.evca.com. Fjįrmagnstekjuskattur į Ķrlandi er 20% į hagnaš umfram veršbólgu, en vegna žess aš tekjuskattur į fyrirtęki er žar talsvert lęgri en hér, 12,5%, er hann ķ raun 30%, eins og sjį mį meš sams konar śtreikningum og į fjįrmagnstekjuskatti į Ķslandi. Į 26,2% og 30% er bita munur, ekki fjįr.


Stórkostlegur įrangur af skattalękkunum

Sannleikurinn er sį, aš skattalękkanirnar sķšasta hįlfan annan įratug į Ķslandi hafa skilaš stórkostlegum įrangri. Til dęmis hafa skatttekjur af fyrirtękjum hękkaš mjög, žótt skattheimtan eša skatthlutfalliš hafi lękkaš. 45% tekjuskattur į fyrirtęki skilaši 1991 ķ rķkissjóš röskum tveimur milljöršum króna, en 18% skattur skilar 2007 34 milljöršum króna. Žetta er ótrślegt, en satt. Nżlega lagši nefnd um fjįrmįlamarkašinn, sem forsętisrįšherra skipaši undir forystu Siguršar Einarssonar ķ Kaupžingi, til, aš tekjuskattur į fyrirtęki yrši lękkašur nišur ķ 10%, svo aš Ķslendingar gętu keppt um fyrirtęki og fjįrmagn viš Ķra, sem Stefįn Ólafsson tekur einmitt stundum dęmi af meš velžóknun. Af reynslu sķšustu fimmtįn įra mį rįša, aš skatttekjur rķkisins žurfa alls ekki aš lękka viš žetta. Hitt er annaš mįl, aš jafna žarf muninn milli tekjuskatts į atvinnutekjur og fjįrmagnstekjur. Ef tekjuskattur į fyrirtęki lękkaši nišur ķ 10%, žį žyrfti hann aš vera 19% į atvinnutekjur, til žess aš hann yrši jafn 10% fjįrmagnstekjuskatti af įstęšum, sem žegar hafa veriš nefndar. Allir myndu hagnast į žessu, ekki sķst lįglaunafólk. Žótt vissulega sé fįtękt hér hverfandi og tekjuskipting ein hin jafnasta ķ heimi samkvęmt alžjóšlegum könnunum, mį gera betur.

Morgunblašiš 28. febrśar 2007. 


Jöfnušur hefur aukist į Ķslandi

D.OddssonStefįn Ólafsson prófessor heldur žvķ fram, aš ójöfnušur hafi aukist svo į Ķslandi, aš helst sé aš lķkja viš Chile undir herforingjastjórn Pinochets. Hann segir, aš Davķš Oddsson hreyki sér af skattalękkunum, en hafi ķ raun hękkaš skatta meira en nokkur annar vestręnn žjóšarleištogi og sé žvķ alžjóšlegur skattakóngur. Frį 1991 hafi kjör hinna tekjulęgstu versnaš ķ samanburši viš ašra hópa og skattbyrši žeirra žyngst. Til stušnings žessum furšulegu stašhęfingum beitir Stefįn żmsum įróšursbrellum. En sannleikurinn er sį, aš jöfnušur hefur aukist į Ķslandi, um leiš og skattar hafa veriš lękkašir, en kjör hinna tekjulęgstu hafa batnaš hrašar og eru betri en ķ flestum öšrum vestręnum löndum, žótt aušvitaš séu žau samkvęmt skilgreiningu ekki góš.


Skattahękkunarbrella Stefįns

Til aš skilja skattahękkunarbrellu Stefįns skulum viš taka einfalt dęmi. Ķ landi einu eru 100 fyrirtęki. Žau bera 30% tekjuskatt. Atvinnulķfiš ķ landinu er veikt og mörg fyrirtęki rekin meš tapi, svo aš ašeins 10 žeirra hafa tekjur umfram gjöld til aš greiša af. Žessi 10 fyrirtęki greiša hvert 300 žśsund kr. ķ tekjuskatt, svo aš skatttekjur rķkisins af žeim eru samtals 3 milljónir kr. Nś tekur nż rķkisstjórn viš, sem eflir atvinnulķfiš og lękkar tekjuskatt į fyrirtęki nišur ķ 20%. Tap snżst vķša ķ gróša, og nż fyrirtęki eru stofnuš. Fyrirtękin verša 150, og 140 žeirra gręša og greiša 200 žśsund kr. hvert ķ tekjuskatt, svo aš skatttekjur rķkisins af žeim eru samtals 28 milljónir kr.

Žetta myndi Stefįn Ólafsson kalla skattahękkun. Skatttekjur rķkisins af fyrirtękjunum fara śr 3 milljónum kr. ķ 28 millj. kr. En aušvitaš er žetta skattalękkun śr 30% ķ 20%, sem ber žann įvöxt, aš skattstofninn vex og skatttekjur rķkisins aukast. Ķ raun og veru geršist eitthvaš sambęrilegt į Ķslandi sķšastlišinn įratug. Tekjuskattur fyrirtękja lękkaši, en skatttekjur af žeim hękkušu. Žegar tekjuskatturinn var 45% įriš 1991, nįmu tekjur rķkisins af honum um 2 milljöršum kr. Į sķšasta įri, žegar hann var 18%, nįmu tekjur rķkisins af honum um 30 milljöršum kr. Gert er rįš fyrir, aš žęr hękki upp ķ 34 milljarša kr. į žessu įri.

Įšur greiddu bankarnir ekki skatta, svo aš heitiš gęti. Žeir voru ķ eigu rķkisins og reknir meš tapi. Stundum varš meira aš segja aš leggja žeim til fé śr rķkissjóši. Į sķšasta įri greiddu einkabankarnir samtals um 11 milljarša kr. ķ tekjuskatt auk allra annarra tekna, sem rķkiš hefur af žeim. Skatttekjur af bönkunum fóru meš öšrum oršum śr 0 kr. ķ 11 milljarša kr. Stefįn Ólafsson myndi kalla žetta skattahękkun. En aušvitaš er žetta afleišing af blómlegra atvinnulķfi.

Ef tap fyrirtękis snżst ķ gróša, žį fer žaš aš greiša tekjuskatt, sem žaš gerši ekki įšur. Vissulega hefur skattbyrši fyrirtękisins žyngst. En žaš er ekki skattahękkun ķ eiginlegum skilningi. Hlišstętt į viš um einstaklinga. Viš skulum taka einfalt dęmi. Ķ landi einu hefur mašur svo lįgar tekjur eitt įriš, aš hann lendir undir skattleysismörkum og hlżtur margvķslegar bętur. Nęsta įr er tekjuskattur einstaklinga lękkašur śr 40% ķ 35%. Žetta sama įr hękka tekjur mannsins ķ dęmi okkar verulega, svo aš hann lendir ofan skattleysismarka (sem viš gerum rįš fyrir ķ žessu dęmi, aš séu óbreytt milli įranna, enda sé engin veršbólga ķ landinu). Mašurinn fer aš greiša tekjuskatt og missir einhverjar bętur, žar sem žęr eru tekjutengdar.

Žetta myndi Stefįn Ólafsson kalla skattahękkun, žótt tekjuskatturinn hafi veriš lękkašur śr 40% ķ 35%. Vissulega hefur skattbyrši mannsins ķ dęminu žyngst. En hśn hefur žyngst af sömu įstęšu og fyrirtękisins, sem var įšur rekiš meš tapi, svo aš žaš greiddi ekki tekjuskatt, en er nś rekiš meš gróša og ber žvķ skatt. Tekjur mannsins hafa hękkaš, svo aš hann er aflögufęr. Eitthvaš sambęrilegt hefur gerst į Ķslandi. Samkvęmt tölum Stefįns Ólafssonar sjįlfs hafa tekjur tekjulęgsta hópsins į Ķslandi hękkaš um 36% fyrir skatta įrin 1995-2004. Žessi hópur greišir nś meiri skatta en įšur. Žaš er ešlileg afleišing af góšęrinu, ekki skattahękkun stjórnvalda. Sķšan mį alltaf deila um, hvar skattleysismörk eiga aš vera. Sjįlfum žykir mér ešlilegt aš tengja žau viš vķsitölu neysluveršs, eins og nś hefur veriš gert.

Skattar į Ķslandi hafa lękkaš verulega frį 1991. Tekjuskattur sį, sem rķkiš innheimtir af einstaklingum, hefur lękkaš śr rśmum 30% ķ tęp 23%. Tekjuskattur į fyrirtęki hefur lękkaš śr 45% ķ 18%. Ašstöšugjald hefur veriš fellt nišur, einnig eignaskattur og hįtekjuskattur. Erfšafjįrskattur hefur lķka lękkaš. Žessar skattalękkanir hafa boriš meiri og betri įvöxt en stušningsmenn žeirra žoršu aš vona. Atvinnulķfiš hefur blómgast, tap fyrirtękja snśist ķ gróša, kjör manna batnaš, neysla aukist og skatttekjur rķkisins af öllum žessum įstęšum hękkaš. Hugtök eru misnotuš, ef žetta er kallaš skattahękkun, eins og Stefįn Ólafsson gerir.

Einnig skiptir mįli, aš tveir dulbśnir skattar hafa falliš nišur frį 1991. Annar fólst ķ veršbólgu, sem er ķ raun skattur į notendur peninga (eins og allir hagfręšingar eru sammįla um). Hśn hefur hjašnaš. Hinn skatturinn fólst ķ skuldasöfnun rķkisins, sem er ķ raun skattur į komandi kynslóšir. Rķkiš hefur greitt upp mestallar skuldir sķnar. Stefįn Ólafsson minnist ekki į žetta. Žvķ sķšur getur hann žess, aš skatttekjur rķkisins sem hlutfall af landsframleišslu mun samkvęmt įętlunum verša hiš sama 2008 og žaš var 1992, 32%, svo aš skattheimta mun ekki aukast į žvķ tķmabili, en skatttekjur sveitarfélaga sem hlutfall af landsframleišslu hafa aukist śr 8% ķ 12% og munu ekki lękka. Og aušvitaš žegir Stefįn um žaš, aš į sama tķma og rķkiš greiddi upp mestallar skuldir sķnar, jukust skuldir sveitarfélaganna stórkostlega.


Ójafnašarbrella Stefįns

Til aš skilja ójafnašarbrellu Stefįns skulum viš taka einfalt dęmi. Ķ skagfirskri sveit bśa 18 bęndur, hver meš 4 milljón kr. įrstekjur. Heildartekjurnar eru žį 72 milljónir kr. Sķšan kaupir Jón Įsgeir Jóhannesson jörš ķ sveitinni og telur žar fram tekjur sķnar, sem eru 60 milljónir kr. ķ atvinnutekjur og 400 milljónir kr. ķ fjįrmagnstekjur. Einnig kaupir Lilja Pįlmadóttir žar jörš og gerist framteljandi, en hśn hefur 12 milljónir kr. ķ atvinnutekjur og 100 milljónir kr. ķ fjįrmagnstekjur. Heimilum ķ sveitinni hefur fjölgaš ķ 20 og heildartekjur snarhękkaš, ķ 144 milljónir kr. ķ atvinnutekjur og 500 milljónir kr. ķ fjįrmagnstekjur og samtals ķ 644 milljónir kr. Jaršir hękka sķšan ķ verši og framkvęmdir aukast, veišiskįli er reistur og hesthśs og vegur lagšur, svo aš tekjur bęndanna 18 hękka. Sveitarfélagiš fęr stórauknar tekjur. Allir gręša. Enginn tapar. Žetta kallar Stefįn Ólafsson aukinn ójöfnuš.

Hugtakanotkun Stefįns Ólafssonar er hępin. Ķslenska oršiš „ójöfnušur“ er ekki sömu merkingar og ójöfn tekjuskipting. Žaš merkir miklu frekar, aš menn séu ekki jafningjar, sumir beiti ašra rangsleitni, virši ekki settar reglur. Ķ žeim skilningi voru Hrafnkell Freysgoši og Grettir Įsmundarson ójafnašarmenn. Ķ dęmi okkar śr Skagafirši er tekjuskiptingin vissulega oršin ójafnari. En žaš er ekki vegna žess, aš neinn hafi veriš órétti beittur, heldur vegna žess aš sumir eru oršnir rķkari. Eitthvaš sambęrilegt hefur gerst į Ķslandi sķšustu fimmtįn įr. Um 100-600 stóraušugar fjölskyldur hafa oršiš til og kjósa aš telja fjįrmagnstekjur sķnar fram į Ķslandi, žótt žęr gętu tališ žęr fram annars stašar, til dęmis ķ Sviss eša Lśxemborg. Ķ staš žess aš žakka fyrir žennan nżja tekjustofn kvartar Stefįn Ólafsson undan žvķ, aš žetta fólk greiši ašeins 10% af fjįrmagnstekjum sķnum ķ tekjuskatt, į mešan venjulegt launafólk greiši um 35% af atvinnutekjum sķnum.

Tekjur rķkisins af fjįrmagnstekjum nįmu į sķšasta įri um 18 milljöršum kr. Af žessum tekjum fellur röskur helmingur til vegna söluhagnašar af hlutabréfum. Žaš eru óreglulegar tekjur (og ķ rauninni ekki tekjur, heldur innlausn eigna), og erlendis er žeim žess vegna jafnan sleppt ķ tölum um tekjuskiptingu. Žessi hagnašur skiptist afar ójafnt, en ašrar fjįrmagnstekjur miklu jafnar og lķkar launatekjum. Stefįn Ólafsson hefur hér ķ blašinu (31. įgśst 2006) og vķšar birt lķnurit meš svoköllušum Gini-stušlum, sem eiga aš sżna aukinn ójöfnuš. Hann hefur ekki sleppt śr ķslensku tölunum söluhagnaši af hlutabréfum, svo aš žęr yršu sambęrilegar viš hinar erlendu. Žess ķ staš hefur hann klifaš į žvķ, aš ķslenskur Gini-stušull um ójöfnuš hafi aukist um tķu stig į tķu įrum, śr 0,25 ķ 0,35. En ef fjįrmagnstekjur eru undanskildar, žį hefur stušullinn ķslenski samkvęmt tölum Stefįns sjįlfs hękkaš fyrir sambżlisfólk eftir skatt śr 0,20 ķ 0,24 įrin 1995-2004. Žaš er miklu minni hękkun.

Žótt Stefįn Ólafsson żki, hefur tekjuskipting oršiš ójafnari į Ķslandi. Teygst hefur śr tekjunum upp į viš. Meš nišurfellingu hįtekjuskatts og tiltölulega hęgri uppfęrslu skattleysismarka minnkušu lķka jöfnunarįhrif skatta. En ašalatrišiš er, aš kjör allra hópa hafa batnaš stórkostlega. Samkvęmt tölum Stefįns sjįlfs hafa tekjur 10% tekjulęgsta hópsins eftir skatt hękkaš um 2,7% aš mešaltali į įri 1995-2004. Stefįn ber žetta saman viš tekjuhękkanir annarra hópa į Ķslandi. En hann ętti žess ķ staš aš bera žetta saman viš tekjuhękkanir sama hóps ķ öšrum löndum. Ég śtvegaši mér nżjustu gögn um žetta frį Efnahags- og samvinnustofnuninni, O. E. C. D. Samkvęmt žeim hękkušu tekjur 10% tekjulęgsta hópsins aš mešaltali ķ ašildarrķkjunum um 1,8% į įri 1996-2000. Meš öšrum oršum hafa kjör tekjulęgsta hópsins į Ķslandi batnaš talsvert meira en sömu hópa ķ flestum grannrķkjum okkar. Nś ķ įr batna žau enn meira, žar sem skattleysismörk hafa hękkaš verulega, barnabętur lķka hękkaš og margt fleira veriš gert lįglaunafólki til hagsbóta.

Žótt tekjuskipting hafi vissulega oršiš ójafnari į Ķslandi, hefur ójöfnušur ekki aukist, heldur minnkaš. Ķ fyrsta lagi hefur fjįrmagn fęrst śr höndum rķkisins til einkaašila. Žaš er ekki lengur skammtaš eftir flokksskķrteinum, heldur hagnašarvon. Įšur žurfti almenningur aš bķša ķ löngum bišröšum fyrir utan bankana eftir fyrirgreišslu, į mešan flokksgęšingar létu greipar sópa um sjóši. Munur var į Jóni og séra Jóni. Žetta leiddi af sér mikinn ójöfnuš, sem nś er horfinn. Nś ręšur greišslugeta lįnum.

Ķ öšru lagi hefur veršbólga hjašnaš. Launafólk var įšur helsta fórnarlamb veršbólgunnar. Žaš gat ekki variš sig eins vel gegn henni og fyrirtęki. Žetta fól ķ sér mikinn ójöfnuš, sem nś er nęr horfinn.

Ķ žrišja lagi hefur rķkiš hętt aš safna skuldum. Žaš er oršiš nęr skuldlaust. Įšur beitti kynslóšin, sem tók lįnin og eyddi fénu, komandi kynslóšir rangsleitni meš žvķ aš auka skuldabyrši hennar. Žetta var ójöfnušur milli kynslóša, sem nś er nęr horfinn.

Ķ fjórša lagi er óverulegt atvinnuleysi į Ķslandi. Žaš er hins vegar mikiš ķ flestum ašildarrķkjum O. E. C. D. Til dęmis er atvinnuleysi um 15% ķ Svķžjóš (žótt reynt sé aš dulbśa žaš) og bitnar ašallega į ungu fólki. Atvinnuleysi er ķ ešli sķnu samtök žeirra, sem hafa vinnu, gegn žeim, sem eru aš leita sér aš vinnu. Žaš hefur ķ för meš sér mikinn ójöfnuš milli žessara tveggja hópa. Žessi ójöfnušur er horfinn į Ķslandi.

Ķ fimmta lagi hafa lķfeyrissjóširnir ķslensku veriš styrktir ólķkt žvķ, sem er ķ mörgum Evrópurķkjum, žar sem žeir munu brįšlega komast ķ žrot. Hér safna lķfeyrisžegar ķ sjóšina. Sķšar meir žurfa žeir ekki aš verša hįšir nįš og miskunn žeirra, sem stjórna sjóšunum hverju sinni. Slķkur ójöfnušur er nś aš hverfa.


Lausn vandans?

Til aš sjį, aš Stefįn Ólafsson vekur ekki mįls į raunverulegum vanda, mį benda į nęrtękustu „lausnina“ eftir forsendum hans. Ef nógu mörg fyrirtęki eru rekin meš tapi, svo aš žau greiša ekki skatt, žį minnka skatttekjur rķkisins. Myndi Stefįn fagna žessu og kalla skattalękkun? Ef nógu margir einstaklingar lękka ķ tekjum, svo aš žeir komast undir skattleysismörk, žį minnka skatttekjur rķkisins og skattbyrši hinna fįtękustu léttist. Myndi Stefįn fagna žessu og kalla skattalękkun? Ef žau Lilja Pįlmadóttir og Jón Įsgeir Jóhannesson ķ dęmi okkar flytjast śr skagfirsku sveitinni, žį veršur tekjuskiptingin žar jafnari. Myndu bęndurnir fagna žvķ og tala um aukinn jöfnuš? Ef fjįrmagnstekjuskattur veršur hękkašur, žį mun žeim fękka, sem kjósa aš telja hann fram hér į landi. Rķkasta fólkiš mun žį gera hiš sama og ķ Svķžjóš og flytjast burt. Myndi Stefįn fagna žvķ og tala um aukinn jöfnuš?

Svķžjóš hefur löngum veriš tališ fyrirmyndarrķki jafnašarmanna. En žaš hefur dregist aftur śr öšrum löndum. Įriš 1964 voru lķfskjör žar, męld ķ vergri landsframleišslu į mann, um 90% af lķfskjörum Bandarķkjamanna. Nś eru žau um 75% af lķfskjörum Bandarķkjamanna. Gengi Svķžjóš ķ Bandarķkin, žį vęri rķkiš eitt hiš fįtękasta žar, įsamt Mississippi og Arkansas. Rannsóknarstofnun vinstri sinnašra Bandarķkjamanna, Institute for Policy Studies ķ Washington-borg, hefur gefiš śt bók, The State of Working America, sem Stefįn Ólafsson styšst viš ķ skrifum sķnum. Žar kemur fram (ķ 8. kafla), aš tekjulęgsti hópurinn ķ Svķžjóš hefur minni tekjur en tekjulęgsti hópurinn ķ Bandarķkjunum, žótt vissulega sé tekjumunur miklu meiri ķ Bandarķkjunum en Svķžjóš.

Viš Ķslendingar žurfum hins vegar hvorki aš sękja fyrirmyndir til Bandarķkjanna né Svķžjóšar. Viš höfum frį 1991 fariš ķslensku leišina, sem felst ķ atvinnufrelsi, opnu hagkerfi, lįgum sköttum og mörgum tękifęrum, en žetta gerir okkur kleift aš gera vel viš žį, sem minnst mega sķn, jafnframt žvķ sem ašrir fį aš njóta sķn.

Morgunblašiš 1. febrśar 2007. 


Af mannavöldum?

GoreHaustiš 1981 var ég nżkominn til Bretlands ķ framhaldsnįm. Žį birtu 364 kunnir hagfręšingar yfirlżsingu um, aš stefna Margrétar Thatchers ķ efnahagsmįlum vęri röng, enda hlyti hśn fyrr en sķšar aš hverfa frį henni. Ķ nešri mįlstofunni skoraši leištogi Verkamannaflokksins į jįrnfrśna aš nefna tvo hagfręšinga, sem vęru sammįla henni. „Alan Walters og Patrick Minford,“ svaraši hśn. Ég var sķšar staddur žar, sem Thatcher rifjaši žetta upp hlęjandi og sagši, aš sem betur fer hefši andstęšingur sinn ašeins bešiš um tvö nöfn. Hśn hefši ekki getaš nefnt fleiri! Thatcher hélt fast viš stefnu sķna, sem reyndist vel. Voriš 1987 var ég aftur sestur aš į Ķslandi. Žį birtu žau Gušrśn Pétursdóttir lķffręšingur, Įsta Žorleifsdóttir jaršfręšingur og Gušni Jóhannesson verkfręšingur skżrslu, sem śtvarpiš kynnti sem stórfrétt. Hśn var um žaš, aš Tjörnin hyrfi lķklega į žremur vikur, yrši byrjaš aš grafa fyrir rįšhśsi ķ noršvesturhorni hennar. Davķš Oddsson borgarstjóri sinnti žessu hvergi, rįšhśsiš reis, og enn er Tjörnin į sķnum staš.

Ég lęrši aš hafa ekki sjįlfkrafa vķsindamanna rįš, žótt žeir fari margir saman. Vķsindi eru ekki kóręfing, heldur frjįls samkeppni hugmynda. Žau telja ekki nef, heldur skoša gögn. Žetta į viš um žį žrķžęttu tilgįtu, aš jöršin sé aš hlżna, žaš sé mannkyni aš kenna og į valdi žess aš gera eitthvaš viš žvķ. Óskarsveršlaunahafinn Al Gore krefst žess, aš viš gerbreytum umsvifalaust lķfshįttum okkar. Ég er ekki sérfręšingur ķ loftslagsfręšum fremur en Gore. En ķ nżrri heimildamynd, „Blekkingarnar miklu um hlżnun jaršar,“ sem frumsżnd var ķ bresku sjónvarpi 8. mars sķšastlišinn, tala vķsindamenn, sem efast um žessa tilgįtu. Žeir vefengja fęstir, aš jöršin hafi hlżnaš um skeiš. En žeir benda į, aš loftslag tekur sķfelldum breytingum. Óvķst sé, aš menn rįši śrslitum meš losun koltvķsżrings og ķgildis hans śt ķ andrśmsloftiš. Sem kunnugt er mynda žessi efni įsamt vatnsgufu eins konar hjśp ķ kringum jöršina, sem minnkar varmaśtgeislun hennar, svo aš hśn er nógu hlż til aš vera byggileg.

Ein röksemd efasemdamanna er, aš breytingar į hitastigi jaršar viršast ekki standa ķ neinu sambandi viš losun manna į koltvķsżringi. Um og eftir landnįm į 9. öld var til dęmis hlżindaskeiš hér śti į Dumbshafi. Vatnajökull var miklu minni en nś, tvķskiptur og kallašist Klofajökull. Žį losušu menn sįralķtinn koltvķsżring śt ķ andrśmsloftiš. Sķšan tók viš litla ķsöldin svonefnda um 1500-1800. Sķšustu hundraš įrin hefur hitastig sveiflast til, žótt heldur hafi žaš fikraš sig upp į viš (um į aš giska 0,6 stig). Til dęmis var hlżindaskeiš įrin 1930-1940, en sķšan kólnaši fram undir 1980, žótt losun į koltvķsżringi hafi žį stóraukist. Stušningsmenn tilgįtunnar um hlżnun af mannavöldum geta aušvitaš (og hafa) skżrt žessa kólnun meš öšrum įhrifažįttum, en žį višurkenna žeir um leiš, aš fleira rįši loftslagsbreytingum en losun manna į koltvķsżringi.

Önnur röksemd efasemdamanna er, aš losun manna į koltvķsżringi veldur ekki miklu um gróšurhśsaįhrifin. Vatnsgufa er 98% gróšurhśsalofttegunda. Žegar lķfverur anda frį sér eša rotna og žegar eldfjöll gjósa, streymir meiri koltvķsżringur śt ķ andrśmsloftiš en vegna brennslu olķu eša kola. Jafnvel žótt einhver gróšurhśsaįhrif kunni aš vera af mannavöldum, mun sķšan breyta sįralitlu um žau, žótt reynt sé aš minnka losun į koltvķsżringi, žótt žaš sé raunar ęskilegt af öšrum įstęšum. Žrišja röksemd efasemdamanna er, aš breytingar į hitastigi jaršar viršast standa ķ beinu sambandi viš virkni sólar. Koma geislar śr öšrum sólum śti ķ geimi og vindar frį okkar sól žar viš sögu ķ flóknu ferli. Stušningsmenn tilgįtunnar um hlżnun af mannavöldum geta aušvitaš (og hafa) bent į, aš nįkvęmar męlingar į žessu eru ekki til langt aftur ķ tķmann. En hiš sama er aš segja um tilgįtu žeirra. Sólvirknikenningin hefur lķka žann kost, aš hśn nęr til fyrri loftslagsbreytinga (ef hśn reynist rétt), žvķ aš sólin hefur alltaf haft įhrif, en mannkyn ašeins nżlega.

Enginn dregur gróšurhśsaįhrifin ķ efa. Žeirra vegna er jöršin byggileg. En spurningin er, hvaš mennirnir hafa gert og geta gert. Hugsanleg svör į aš rannsaka fordómalaust ķ staš žess aš bśa um sig ķ skotgröfum.

Fréttablašiš 30. mars 2007


Saga móšur

AsaĶ marsbyrjun į žessu įri birtist ķ Morgunblašinu įtakanleg frįsögn roskinnar konu, Įsu Hjįlmarsdóttur, sem hafši veriš fįtęk, einstęš móšir ķ Hafnarfirši į sjöunda įratug sķšustu aldar og ališ žar upp fimm börn. Margrét Björnsdóttir, forstöšumašur Stofnunar stjórnmįla og stjórnsżslu ķ Hįskóla Ķslands og ašalskipuleggjandi kosningabarįttu Samfylkingarinnar, reyndi óšar aš notfęra sér sögu Įsu ķ įróšri sķnum. Ķ ašsendri grein ķ Morgunblašinu 12. mars kvaš hśn žetta einmitt įminningu um, aš ójöfnušur hefši aukist į Ķslandi ķ valdatķš nśverandi rķkisstjórnar, eins og Stefįn Ólafsson prófessor hefši sżnt. Margrét benti einnig į nżlegar fullyršingar annars samstarfsmanns sķns, Helga Gunnlaugssonar prófessors, um nįin tengsl ójafnašar og afbrota.

Žaš var erfitt aš vera fįtękur ķ Hafnarfirši į sjöunda įratug sķšustu aldar. En jöfnušur hefur žar aukist ķ žeim skilningi, aš atvinnutękifęrum hefur fjölgaš. Ein meginįstęšan er įlveriš, sem reis ķ lok žess įratugar. Fjöldi Hafnfiršinga fékk vel launaša vinnu ķ įlverinu eša viš žjónustu, sem žvķ er tengd. Margrét Björnsdóttir og félagar hennar, žeir Stefįn og Helgi, neita aš skilja, aš forsenda góšra lķfskjara er öflugt atvinnulķf. Žį dugir ekki aš stöšva allt, eins og vinstri gręnir krefjast, eša fresta öllu, eins og Samfylkingin vill. Eitthvaš veršur aš vera til skiptanna. Viš lifum ekki lengi į fjallagrösum og munnvatni. Raunar hefur margoft komiš fram ķ alžjóšlegum skżrslum, aš į Ķslandi eru almenn lķfskjör einhver hin bestu ķ heimi og fįtękt óveruleg, žótt tekjuskipting sé tiltölulega jöfn.

Frįsögn Įsu Hjįlmarsdóttur varš mér umhugsunarefni. Hver skyldu kjör ķslenskrar konu ķ hennar sporum vera fjörutķu įrum sķšar, 2007? Ég skošaši upplżsingar um žaš į heimasķšum rķkisskattstjóra og Tryggingastofnunar. Setjum svo, aš konan hafi 130 žśsund kr. ķ mįnašarlaun. Hśn nżtur lķka męšralauna aš upphęš 13.846 kr. į mįnuši og barnalķfeyris (eša sömu upphęšar ķ mešlag, ef barnsfašir hennar er į lķfi) meš fimm börnum, 18.284 kr. meš hverju, samtals 91.420 kr. į mįnuši. Setjum einnig svo, aš tvö barnanna séu yngri en sjö įra. Hśn fęr samkvęmt žvķ barnabętur aš upphęš 104.192 kr. į mįnuši. Hśn greišir ašeins skatt af atvinnutekjum sķnum og męšralaunum. Ef gert er rįš fyrir fullum lķfeyrissparnaši (sem hśn nżtur góšs af sķšar meir) og framlagi ķ stéttarfélag, žį eru rįšstöfunartekjur hennar eftir skatt 327.024 kr. į mįnuši. (Til aš hafa sömu rįšstöfunartekjur eftir skatt žyrfti einhleyp og barnlaus kona aš hafa um 480 žśsund kr. ķ mįnašarlaun.)

327 žśsund króna mįnašartekjur eru ekki mikiš handa fimm barna fjölskyldu, en žaš er meira en ķ grannlöndum okkar. Vęru Įsa og börn hennar fimm aš heyja lķfsbarįttu sķna nś, žį vęri annar mikilvęgur munur į ašstęšum žeirra hér og į Noršurlöndum. Žau börnin, sem vęru oršin stįlpuš, ęttu aušvelt meš aš fį hér vinnu, til dęmis ķ Bónus eša viš blašaśtburš, og legšu til heimilisins. Ķ Svķžjóš og vķšar į Noršurlöndum er hins vegar mikiš atvinnuleysi og ašallega ķ röšum ungs fólks. Žar stendur mönnum vissulega til boša aš komast į bętur, en ekki aš vinna sig śr fįtękt ķ bjargįlnir. Žaš er ķ žessum skilningi, sem ég held žvķ fram, aš jöfnušur hafi žrįtt fyrir svartagallsraus Stefįns Ólafssonar aukist į Ķslandi: Tękifęrum hefur fjölgaš, leišir opnast.

Fullyršing Margrétar Björnsdóttur um, aš aukinn ójöfnušur leiddi til fleiri afbrota, varš mér lķka umhugsunarefni. Ég skošaši tölur um afbrot į heimasķšu hagstofunnar. Žau eru hér fįtķšari en vķšast annars stašar. Ein besta męlingin į fjölda afbrota er, hversu margir eru sakfelldir fyrir brot į almennum hegningarlögum į hverja žśsund ķbśa į aldrinum 16-69 įra. Žetta hlutfall hefur lękkaš talsvert sķšustu sextįn įrin, śr 4,8 įriš 1991 nišur ķ 3,5 įriš 2005. Annar męlikvarši er fjöldi skrįšra lķkamsmeišinga į hverja žśsund ķbśa. Žetta hlutfall hefur fariš śr 5,0 įriš 1999 nišur ķ 4,4 įriš 2005. Fullyršingar Margrétar og félaga hennar, žeirra Stefįns og Helga, um ójöfnuš og afbrot į Ķslandi eru greinilega marklausar. 

Fréttablašiš 22. mars 2007.


Vistvęn stórišja

Žegar feršamenn sigldu inn į Reykjavķkurhöfn fyrir seinna strķš, sįu žeir žykkan kolamökk liggja yfir borginni. Žetta breyttist, eftir aš bęjarbśar tóku aš dęla heitu vatni śr išrum jaršar, leiša žaš ķ pķpur um hśs sķn og hita žau žannig upp. Loftiš yfir borginni varš skyndilega hreint. Ķslendingar eru lķka svo heppnir, aš hér mį vinna raforku meš vatnsafli, svo aš ekki žarf aš brenna olķu eša kolum ķ žvķ skyni. Žaš er viš slķka brennslu annars stašar, sem koltvķsżringur er losašur śt ķ andrśmsloftiš, en margir hafa af žvķ įhyggjur, žvķ aš žeir telja meš réttu eša röngu, aš viš žaš hlżni jöršin óhóflega.

MyvatnŽaš skżtur skökku viš, ef nįttśruverndarsinnar ólmast gegn vatnsaflsvirkjunum. Žęr eru mengunarlausar ólķkt flestum öšrum orkugjöfum. Meš žeim er lķka notuš endurnżjanleg aušlind, en ekki gengiš į snefilefni. Eini annmarkinn, sem kann aš vera į slķkum virkjunum frį sjónarmiši nįttśruverndarsinna, er, aš talsvert land fer sums stašar undir vatn. En viš höfum nóg af landi ólķkt orku. Žaš er meiri prżši aš vötnum en grjóti. Raunar mį nefna, aš Ellišavatn er aš mestu leyti uppistöšulón, og Žingvallavatn og Mżvatn myndušust bęši, žegar eldgos stķflušu įr.

Raforkan ķslenska er aš mestu leyti seld til įl- og jįrnblendiframleišslu. Nįttśruverndarsinnar ęttu aš fagna aukinni įlframleišslu af tveimur įstęšum. Ķ fyrsta lagi er žessi mįlmur léttur, svo aš flugvélar og önnur farartęki žurfa žvķ minna eldsneyti sem stęrri hluti žeirra er śr įli. Ķ žeim skilningi er įl vistvęnt. Jakob Björnsson, fyrrverandi orkumįlastjóri, telur, aš įliš, sem framleitt er į Ķslandi, hafi įriš 2004 sparaš losun į 1.628 žśsund tonnum af koltvķsżringi og ķgildi žess śt ķ andrśmsloftiš. Žar eš įlišnašur į Ķslandi losaši sjįlfur žaš įr 446 žśsund tonn śt ķ andrśmsloftiš, nam hreinn įvinningur af ķslenskum įlbręšslum frį žessu sjónarmiši séš 1.182 žśsund tonnum.

Ķ öšru lagi breytum viš Ķslendingar engu um eftirspurn eftir įli. Ef žaš er ekki unniš meš rafmagni śr ķslenskum vatns- eša gufuaflsvirkjunum, žį er žaš framleitt erlendis meš brennslu į eldsneyti, sem hefur ķ för meš sér stórkostlega losun koltvķsżrings śt ķ andrśmsloftiš. Tališ er, aš meš žvķ aš framleiša įliš hér sparist 3.474 žśsund tonn af koltvķsżringi, sem ella hefši veriš losaš śt ķ andrśmsloftiš annars stašar ķ heiminum.

Viš erum vitaskuld öll hlynnt nįttśruvernd ķ žeim skilningi, aš viš viljum tryggja, aš virkjanir óprżši ekki umhverfiš og verksmišjur óhreinki žaš sem minnst. Viš viljum hreint loft og tęrt vatn. Žaš fįum viš ekki meš žvķ aš stöšva alla framžróun og hętta nżtingu nįttśrunnar, eins og sumir krefjast, heldur meš žvķ aš gera einkaašila įbyrga fyrir slķkri nżtingu, svo aš hśn verši skynsamleg. Žaš tekst best meš myndun einkaeignarréttar į einstökum nįttśrugęšum, žvķ aš žį veršleggja menn žessi gęši. Žį taka žeir nįttśruna meš ķ reikninginn. Žetta er kjarninn ķ gręnni frjįlshyggju.

Nįttśran er eins og aušurinn góšur žjónn, en vondur hśsbóndi. Öfgafulla nįttśruverndarsinna ętti ef til vill frekar aš kalla nįttśrusinna, žvķ aš žeir hafna žvķ bošorši fyrstu Mósebókar, aš mennirnir eigi aš gera nįttśruna sér undirgefna, nżta sér fiska loftsins, fugla sjįvarins og önnur gęši, žar į mešal aušvitaš jaršvarma og vatnsafl.  

Stórvirkjanir stušla ekki ašeins aš nįttśruvernd, heldur lķka festu ķ atvinnumįlum. Enginn fer meš žęr, en fjįrmagn mį flytja milli landa meš einu pennastriki. Einu frambęrilegu rökin gegn žvķ aš virkja Nešri-Žjórsį og selja raforkuna til tveggja eša žriggja įlvera eru, aš žaš borgi sig ekki. Andstęšingar slķkrar virkjunar verša aš sżna, aš unnt sé aš įvaxta žaš fé, sem lagt sé ķ hana, į annan og hagkvęmari hįtt. Žaš žarf aš skoša vandlega og fordómalaust. Hitt veit ég, aš įkvaršanir um žetta verša ekki skynsamlegar, į mešan stjórnmįlamenn rįša feršinni og Landsvirkjun er rķkisfyrirtęki, hversu góšir sem stjórnendur žess eru. Ekki veršur of oft į žaš minnt, aš menn fara betur meš eigiš fé en annarra og aš žaš, sem allir eiga, hiršir enginn um.

Fréttablašiš 16. mars 2007. 


Ęvintżri lķkast

1-geirĮriš 1991, žegar tekjuskattur į fyrirtęki var 45%, skilaši hann tveimur milljöršum króna ķ rķkissjóš. Įriš 2007, žegar skatturinn er kominn nišur ķ 18%, er gert rįš fyrir, aš hann skili 34 milljöršum króna ķ rķkissjóš. Žetta er ęvintżri lķkast, eflaust einhver best heppnaša skattalękkun sögunnar. Žetta er skżrt dęmi um hinn svokallaša Laffer-boga, sem bandarķski hagfręšingurinn Arthur Laffer rissaši ķ desember 1974 upp į munnžurrku ķ veitingahśsi ķ Washington-borg. Laffer-boginn er lķkastur liggjandi hįlfhring og sżnir, hvernig skatttekjur (ķ $) rķsa meš aukinni skattheimtu (ķ %), uns kemur aš įkvešnum takmörkum, en eftir žaš falla skatttekjurnar, jafnvel žótt skattheimtan sé aukin. 100% skattheimta skilar ekki krónu ķ rķkissjóš fremur en 0% skattheimta.

Ronald Reagan Bandarķkjaforseti tók hugmyndina aš baki Laffer-boganum upp, žegar hann beitti sér fyrir stórfelldum skattalękkunum: Skatttekjur rķkisins geta aukist, žótt skattheimtan minnki, vegna žess aš skattalękkanir örva fólk og fyrirtęki til dįša. Andstęšingar Reagans köllušu žetta „voodoo“-hagfręši, en žetta er forn speki. Jón Žorlįksson fjįrmįlarįšherra sagši į Alžingi 1925: „Žaš er almenn regla, višurkennd af sérfręšingum ķ skattamįlum ķ meira en 100 įr, aš takmörk eru fyrir žvķ, hve mikiš mį hękka einstaka skatta; žegar komiš er aš žessu takmarki, leišir frekari hękkun ekki til aukningar į skatttekjum, heldur til lękkunar į žeim.“ Og öfugt: Žegar komiš er fram yfir žau takmörk, sem Jón Žorlįksson talaši um, leišir lękkun skattanna til aukningar į skatttekjum.

Nś er hinum miklu framkvęmdum į hįlendinu aš ljśka hér og hętt viš nišursveiflu ķ atvinnulķfinu. Žį er einmitt rétti tķminn til aš rįšast ķ frekari skattalękkanir. Ef tekjuskattur į fyrirtęki er lękkašur nišur ķ 10%, žį veršur hann jafnlįgur og ķ żmsum rķkjum Miš- og Austur-Evrópu, en lęgri en į Ķrlandi, žar sem hann er 12,5%. Ķrar hafa nįš góšum įrangri ķ aš laša til sķn fjįrmagn og fyrirtęki. Viš ęttum aš geta gert enn betur. Eins og reynsla okkar sżnir, žarf minni skattheimta ekki aš hafa ķ för meš sér lęgri skatttekjur, heldur jafnvel hęrri. Fyrirtęki munu sjį sér hag ķ aš setjast aš hér frekar en ķ löndum Evrópusambandsins, žar sem žrengt er aš žeim į żmsan veg.

Jafnframt žarf aš lękka tekjuskatt į atvinnutekjur til jafns viš fjįrmagnstekjur. Nś greiša menn 35,78% skatt af atvinnutekjum, en ekki 10% af fjįrmagnstekjum, heldur 26,2% ķ raun. Žetta sést į einföldu dęmi. Mašur į fyrirtęki, sem gręšir 1 millj. kr. Fyrirtękiš greišir žvķ 180 žśs. kr. ķ tekjuskatt. Eigandinn hiršir eftir žaš arš, 820 žśs. kr. Af honum veršur hann aš inna af höndum 82 žśs. kr. ķ fjįrmagnstekjuskatt. Samtals hefur hann žvķ greitt ķ tekjuskatt 262 žśs. kr. eša 26,2% af heildartekjunum. Ef fjįrmagnstekjuskattur og tekjuskattur į fyrirtęki eru hvorir tveggja 10%, žį ętti tekjuskattur į einstaklinga aš vera 19%, eins og sést į sama dęmi. Mašur į fyrirtęki, sem gręšir 1 millj. kr. Fyrirtękiš greišir 100 žśs. kr. ķ tekjuskatt. Eigandinn hiršir eftir žaš arš, 900 žśs. kr. Af žvķ veršur hann aš inna af höndum 90 žśs. kr. ķ fjįrmagnstekjuskatt. Samtals greišir hann žvķ ķ tekjuskatt 190 žśs. kr. eša 19% af heildartekjum.

Um leiš og tekjuskattur į fyrirtęki yrši lękkašur ķ 10% og į einstaklinga ķ 19%, žyrfti aš fella nišur skattgreišslur af söluhagnaši af hlutabréfum og veršbréfum, eins og Geir H. Haarde forsętisrįšherra hefur bent į. Žetta eru ķ raun ekki tekjur, heldur innlausn eigna. Fyrirtęki hafa getaš frestaš skattgreišslum af žessu endalaust, en ef žau vilja žaš ekki, žį hafa žau flust til śtlanda, sem er óęskilegt. Žaš er betra, aš fjįrmagnseigendur séu į Ķslandi og greiši hér lįga skatta en aš žeir komi sér fyrir ķ öšrum löndum og greiši hér enga skatta. Ķslenska ęvintżriš heldur įfram, ef viš vķkjum ekki af ķslensku leišinni, sem felst ķ lękkun skatta og aukinni veršmętasköpun.

Fréttablašiš 9. mars 2007. 


Hamingjusöm og umburšarlynd

Sķšustu misserin hafa tveir vinstri sinnašir prófessorar, Stefįn Ólafsson og Žorvaldur Gylfason, mįlaš hér skrattann į vegginn. Stefįn kvaš rķkisstjórnina hafa aukiš ójöfnuš hrašar en herforingjastjórn Pinochets ķ Chile. Žorvaldur lķkti Davķš Oddssyni viš Kim Il Sung ķ Noršur-Kóreu. Žeir Stefįn og Žorvaldur feta ķ fótspor Jóns Grunnvķkings, sem skrifaši snemma į įtjįndu öld, aš Ķsland mętti „raunar kallast einslags hrśgald af grjóti, meš grasgeirum frį sjó upp eftir skoraš“, og sagši sķšan: „Landslżšur óróasamur meš óžokkamįl og eyšir sjįlfum sér; yfriš ósamžykkt og sundurlynt fólk, įgjarnt lķka, óhreinlynt og illa gešjaš. Žeir góšu menn eru miklu fęrri og fį engu rįšiš.“

Lķklega telja žeir Stefįn og Žorvaldur sig til žeirra góšu manna, sem engu fįi rįšiš. En alžjóšlegar męlingar ganga žvert į įróšur žessara tveggja Grunnvķkinga okkar daga. Samkvęmt vķštękri rannsókn hagstofu Evrópusambandsins, sem birtist ķ febrśarbyrjun 2007 og skoša mį į heimasķšu Hagstofu Ķslands, er fįtękt (žegar hśn er skilgreind viš lįgtekjumörk) einna minnst ķ heimi į Ķslandi. Tekjuskipting er lķka tiltölulega jöfn hér. Ķ Evrópu er hśn ašeins jafnari ķ Slóvenķu, Danmörku og Svķžjóš, en ójafnari ķ 27 löndum. Kjör fįtęks fólks eru aušvitaš samkvęmt skilgreiningu aldrei góš, en óhętt er aš fullyrša, aš žau eru óvķša skįrri en į Ķslandi.

Viš erum lķka til fyrirmyndar um žaš, aš viš sameinum vistvęnan atvinnurekstur og aršsaman. Į sama tķma og śtgeršarfyrirtęki ķ flestum öšrum löndum žurfa mikla opinbera styrki, er afkoma slķkra fyrirtękja bęrileg hér. Kvótakerfiš er ekki fullkomiš, en žaš er skįrsta kerfiš, sem fundist hefur til aš takmarka ašgang aš takmarkašri aušlind. Meginkosturinn viš žaš er, aš śtgeršarmenn hafa beina hagsmuni af žvķ aš nżta aušlindina skynsamlega. Į sama tķma og ašrar žjóšir brenna olķu og kolum til aš hita upp hśs og bręša įl og losa žannig stórkostlegt magn af koltvķsżringi śt ķ andrśmsloftiš, öflum viš hita og raforku meš gufu- og vatnsaflsvirkjunum. Žannig leggjum viš mikiš af mörkum til aš minnka mengun ķ heiminum.

Ķ alžjóšlegri męlingu, sem tveir hagfręšiprófessorar, annar ķ Įstralķu, hinn ķ Bandarķkjunum, geršu įriš 2005, kom enn fremur ķ ljós, aš Ķslendingar voru hamingjasamasta žjóš Vesturlanda. Hagfręšingarnir męldu żmsa žętti, sem vanmetnir eru ķ hagtölum, svo sem lķfslķkur, heilsufar og menntunarstig. Žessar nišurstöšur um ašstęšur eru svipašar og komist hefur veriš aš ķ alžjóšlegum višhorfskönnunum. Ķ vķštękum rannsóknum hollenska félagsfręšiprófessorsins Ruut Veenhoven hafa Ķslendingar jafnan reynst vera ein hamingjasamasta žjóš ķ heimi. Ķ könnunum Félagsvķsindastofnunar Hįskóla Ķslands og Gallups hafa fengist svipašar nišurstöšur. Breski sįlfręšiprófessorinn Adrian White reyndi 2006 aš vinna śr żmsum könnunum annarra, og telur hann Ķslendinga fjóršu hamingjusömustu žjóš ķ heimi.

Hvers vegna eru Ķslendingar hamingjusamir? Ķ fyrsta lagi męlast fįmennar žjóšir jafnan hamingjusamari en fjölmennar, mešal annars vegna žess aš menn lenda žar sjaldnar utangaršs, fjölskyldu- og vinatengsl eru sterk. Ķ öšru lagi eru lķfslķkur hér miklar og heilsufar gott. Žrišja įstęšan er, aš hagsęld er mikil į Ķslandi og tękifęri til aš komast śt śr fįtękt mörg. „Žvķ er stundum haldiš fram, aš kapķtalismi geri fólk óhamingjusamt,“ segir White. „En žegar fólk er spurt, hvort žaš sé hamingjusamt, svarar žaš frekar jįtandi, ef žaš nżtur góšra lķfskjara og ašgangs aš heilsugęslu og skólagöngu.“ Hann bętir viš, aš żmis įhyggjuefni vestręnna nśtķmamanna viršist blikna ķ samanburši viš skortinn vķša, til dęmis ķ Rśsslandi, Kķnaveldi og Indlandi, svo aš ekki sé minnst į örsnauš Afrķkulönd.   

Samkvęmt nżbirtri könnun Hįskólans ķ Belfast eru Ķslendingar lķka ķ hópi umburšarlyndustu žjóša. Svķar voru einir umburšarlyndari gagnvart minnihutahópum, en fast į hęla okkar fylgja Danir og Kanadamenn. Žrįtt fyrir nöldur žeirra Grunnvķkinga hefur aldrei veriš betra aš bśa į Ķslandi. Vonandi tekur fólk ekki mark į žeim, enda vęri žį hętta į, aš gamli žżski spįdómurinn ręttist: Ef skrattinn er mįlašur į vegginn, žį kemur hann.

Fréttablašiš 2. mars 2007 


Talnabrellur um banka

JohannaFullyršingar Žorvalds Gylfasonar prófessors um ójöfnuš į Ķslandi eru hraktar ķ nżrri skżrslu Evrópusambandsins um lķfskjör og tekjudreifingu, sem nįlgast mį į heimasķšu hagstofunnar. Žar kemur fram, aš tekjuskipting į Ķslandi var įriš 2004 ein hin jafnasta ķ Evrópu. Žrjś rķki voru meš jafnari tekjuskiptingu, 27 meš ójafnari. Ķ samanburši milli landa hafši Žorvaldur gert vonda villu. Hann hafši reiknaš meš söluhagnaši af hlutabréfum og veršbréfum ķ tölum fyrir Ķsland, en žessum stęršum er jafnan sleppt ķ tölum fyrir önnur lönd. Flóknara var žaš ekki.

En žegar eitthvaš er rekiš ofan ķ Žorvald, leišréttir hann žaš ekki, heldur skiptir um umręšuefni. Hér ķ blašinu ķ gęr bölsótast hann yfir Sjįlfstęšisflokknum. Nś fullyršir hann į heimasķšu sinni, aš Landsbankinn og Bśnašarbankinn hafi veriš seldir „į undirverši“. Bankarnir stundi vaxtaokur vegna vangetu hinna nżju eigenda. Til marks um žaš sżnir Žorvaldur lķnurit um, hvernig vaxtamunur inn- og śtlįna hafi stóraukist eftir sölu bankanna og sé nś um 15%. Einnig getur žar aš lķta lķnurit um neikvęša innlįnsvexti į sparisjóšsbókum.

Žar eš bankarnir gręša vel um žessar mundir, er jaršvegur frjósamur fyrir įsakanir sem žessar. Sumir trśa žvķ, aš eins gróši hljóti ętķš aš vera annars tap, og žau Gušmundur Ólafsson og Jóhanna Siguršardóttir hafa ķ sjónvarpi bergmįlaš orš Žorvalds. En tölur Žorvalds um vaxtaokur viršast fengnar meš svipušum brellum og tölurnar um ójöfnuš. Svo er aš sjį sem hann dragi innlįnsvexti į sparisjóšsbókum frį śtlįnsvöxtum į skammtķmalįnum (60 daga vķxlum). Žannig fęr hann sinn 15% vaxtamun. Žetta er frįleit reikningsašferš, enda er ašeins 1,5% innlįna geymt į sparisjóšsbókum og meginžorri allra śtlįna til heimila (um 85%) er hśsnęšislįn, ekki skammtķmalįn.

Samkvęmt višurkenndri reikningsašferš, sem Sešlabankinn notar, er vaxtamunur inn- og śtlįna į Ķslandi nś 1,9% og hefur lękkaš talsvert sķšustu įr. Hann var til dęmis 3,3% įriš 2001, įri įšur en gengiš var frį sölu bankanna. (Žessi vaxtamunur er reiknašur sem munurinn į heildarvaxtatekjum og heildarvaxtagjöldum bankanna ķ hlutfalli af mešaltali nišurstöšu efnahagsreikninga žeirra ķ upphafi og lok įrs.) Önnur leiš til aš gera sér grein fyrir vaxtamun er aš reikna śt, hvaš vaxtatekjur eru stórt hlutfall af hagnaši bankanna. Žetta hlutfall hefur hrapaš śr 666% įriš 1995 ķ 77% įriš 2004.

Žaš segir sitt, aš mašur, sem leitar meš logandi ljósi aš einhverju misjöfnu um bankana, skuli veifa vöxtum į sparisjóšsbókum, en horfa fram hjį vöxtum į 98,5% innlįna. Raunar vita langflestir Ķslendingar af eigin reynslu, aš vaxtakjör hafa batnaš. Įšur gįtu menn ašeins fengiš verštryggš hśsnęšislįn frį Ķbśšalįnasjóši og lķfeyrissjóšum į 6-7% vöxtum. Nś bjóša višskiptabankarnir verštryggš hśsnęšislįn į tęplega 5% vöxtum. Hitt er annaš mįl, aš vaxtamunur milli Ķslands og śtlanda er mikill, vegna žess aš Sešlabankinn krefst hįrra vaxta į peningum til višskiptabankanna, svo aš veršbólga hjašni. Žaš merkir, aš vextir eru hįir į Ķslandi jafnt į innlįnum og śtlįnum, ekki, aš vaxtamunur inn- og śtlįna sé hér mikill.

Vegna ašdróttana Žorvalds um sölu bankanna veršur sķšan aš rifja upp, aš reynt var aš fį erlenda ašila til aš kaupa rįšandi hluti ķ bönkunum haustiš 2001. Žeir höfšu ekki įhuga. Sumariš 2002 barst óvęnt boš um višręšur um kaup į rįšandi hlut ķ Landsbankann frį Björgólfi Gušmundssyni og fleirum, sem höfšu efnast ķ Rśsslandi. Žį var įkvešiš aš auglżsa žennan hlut til sölu, og bįrust žrjś fullnęgjandi tilboš. Įkvešiš var aš rįši HSBC, eins virtasta fjįrmįlafyrirtękis heims, aš taka tilboši Björgólfs og félaga, enda gętu žeir best sżnt fram į greišslugetu. Rķkisendurskošun fór vandlega yfir söluna og taldi ekkert athugavert. Raunar kom ķ ljós, žegar endurskošunarstofan KPMG rannsakaši bankann eftir kaupin, aš ekki hafši nęgilegt fé veriš lagt ķ afskriftasjóš, og var veršiš til žeirra Björgólfs lękkaš fyrir vikiš. Ķ įrslok 2003 gerši Rķkisendurskošun ašra skżrslu aš kröfu Vinstri hreyfingarinnar - Gręns frambošs um sölu nokkurra rķkisfyrirtękja, žar į mešal Landsbankans og Bśnašarbankans, og fann žar ekkert įmęlisvert heldur.

Višskiptabankarnir hafa dafnaš vonum framar, fęrt śt kvķarnar til Evrópu og grętt į tį og fingri. Žaš er ekki fé, sem almenningur hefur oršiš af, eins og Žorvaldur Gylfason viršist trśa, heldur fé, sem hefši ekki oršiš til, hefšu bankarnir ekki veriš seldir.

Fréttablašiš 23. febrśar 2007. 


Nżr Dyrhólagatisti?

BjörnJónsÖllum getur skjįtlast. En žaš er misjafnt, hversu illa žeim veršur į og hversu vel žeir taka žvķ sķšan. Fręgt var, žegar Finnur prófessor Magnśsson las ķ maķ 1834 kvęši undir fornyršislagi śr jökulrispum ķ Runamo ķ Svķžjóš. Žótti žaš einhver mesta hįšung, sem oršiš hefši ķ norręnum fręšum. Mikill lęrdómur leiddi Finn ķ gönur. Hann var hinn vęnsti mašur, en lét lķtiš fara fyrir sér eftir žetta.

Annaš dęmi var, žegar Björn Jónsson ritstjóri birti ķ Sunnanfara 1901 mynd af Gatkletti viš Arnarstapa į Snęfellsnesi, en sagši, aš hśn vęri af Dyrhólaey. Keppinautur hans, Hannes Žorsteinsson, ritstjóri Žjóšólfs, var ekki seinn aš benda į villuna. En Björn vildi ekki višurkenna hana, žótt augljós vęri, og kallaši Žjóšólfur hann stundum eftir žaš „Dyrhólagatistann“. Žetta uppnefni var žvķ sįrara sem Björn hafši sökum žrįlįtra kvķšakasta ekki lokiš prófi frį Kaupmannahafnarhįskóla.

Žaš var öllu saklausara, žegar Siguršur Skślason norręnufręšingur gaf śt Sögu Hafnarfjaršar 1933. Hann hafši mislesiš te fyrir tjöru ķ verslunarskżrslum og gert Hafnfiršinga fyrir vikiš aš įköfum tedrykkjumönnum. Jón Helgason orti um muninn į Kristi og Sigurši:

Fyrst kom einn og breytti vatni ķ vķn
og vann sér meš žvķ fręgš sem aldrei dvķn.
En annar kom og breytti tjöru ķ te
og tók aš launum ašeins hįš og spé.


Siguršur bar ekki sitt barr eftir žetta. Hann hefši aušvitaš įtt aš sjį villuna, en gerši žaš ekki.

Alręmdasta dęmiš var af Gušbrandi Jónssyni prófessor. Hann skrifaši ķ śtvarpsgagnrżni ķ Vķsi 19. nóvember 1938, aš erindi, sem dr. Björn Karel Žórólfsson skjalavöršur hefši flutt, hefši veriš „efnisrķkt, en of žurrt, og flutningurinn var of žver og svęfandi“. Sį hęngur var į, aš erindiš hafši falliš nišur. Gušbrandur afsakaši sig meš žvķ, aš hann hefši sofnaš viš śtvarpiš og ekki lesiš rétt śr hrašritušu minnisblaši. Hlegiš var um allt land. Žetta varš Jóni Helgasyni tilefni til gamankvęšisins „Hrašritunar“.

Siguršur A. Magnśsson féll sķšan fyrir gamalkunnu bragši, žegar borin var undir hann ljóšabók, sem tveir blašamenn į Vikunni höfšu sošiš saman eina sumarnóttina įriš 1963. Hann fór hinum lofsamlegustu oršum um bókina, sem prakkararnir nefndu aušvitaš Žokur. Žį orti Loftur Gušmundsson:

Dęmdi sig hinn dóma strangi
dįrann mesta ķ glópa flokki.
Alltaf hefši Mera-Mangi
muninn žekkt į skeiši og brokki.


Fašir Siguršar var kunnur hestamašur og kallašur Mera-Mangi.

myndir5Ég sé ekki betur en Žorvaldur Gylfason, sem er einmitt prófessor eins og žeir Finnur og Gušbrandur, sé kominn ķ žennan frķša flokk. Hann birti hér ķ blašinu 10. įgśst 2006 grein um Gini-stušla, sem įttu aš sżna, aš tekjuskipting į Ķslandi hefši į tķu įrum breyst śr žvķ, sem hśn var ķ Noregi, ķ žaš, sem hśn vęri į Bretlandi. En Žorvaldur gįši ekki aš žvķ, aš Gini-stušlarnir fyrir önnur lönd voru reiknašir įn söluhagnašar af hlutabréfum og veršbréfum, eins og venjan er, en žeir Gini-stušlar, sem hann reiknaši śt fyrir Ķsland, voru aš slķkum hagnaši meštöldum.

Žetta er svipuš villa og ef Siguršur gamli Skślason hefši lagt saman tölur um notkun Ķslendinga į tei og tjöru, fengiš śt hįa tölu, boriš hana saman viš tölur um notkun annarra žjóša į tei einu saman og sķšan fullyrt, aš Ķslendingar drykkju miklu meira te en ašrar žjóšir. Samkvęmt nżrri skżrslu Evrópusambandsins um tekjuskiptingu 2003-2004, sem er ašgengileg į heimasķšu hagstofunnar, er tekjuskipting į Ķslandi ein hin jafnasta ķ Evrópu, ašeins jafnari ķ žremur löndum og ójafnari ķ 27 löndum.

Žorvaldur ber ekki fyrir sig eins og Gušbrandur, aš hann hafi dottaš yfir minnisblaši. Žess ķ staš skiptir hann um umręšuefni, eins og sést į grein hans hér ķ blašinu ķ gęr. Žar vķkur hann talinu aš žvķ, aš tekjuskiptingin sé oršin hér eitthvaš ójafnari en hśn var fyrir 10-15 įrum, sem er eflaust rétt, en minnist ekki į samanburš Gini-stušla fyrir Ķsland og önnur lönd, sem var ašalatrišiš ķ mįli hans sķšastlišiš haust. Žorvaldur žrętir žannig enn fyrir, aš mynd sķn af tekjuskiptingunni sé röng. Höfum viš Ķslendingar eignast nżjan Dyrhólagatista?

Fréttablašiš 16. febrśar 2007. 


Ginningarfķfl

Prófessorarnir Žorvaldur Gylfason og Stefįn Ólafsson hafa klifaš į žvķ sķšustu mįnuši, aš ójöfnušur hafi hér stóraukist. Stjórnarandstęšingar hafa tekiš hressilega undir meš žeim. Til marks um aukinn ójöfnuš nefna žeir Žorvaldur og Stefįn svonefndan Gini-stušul, sem er męlikvarši į tekjuskiptingu. Žar sem tekjuskiptingin er jöfn, er stušullinn 0, en žar sem hśn er eins ójöfn og framast mį verša (einn mašur hefur allar tekjurnar), er stušullinn 1.

Hinn 10. įgśst 2006 birti Žorvaldur Gylfason grein ķ Fréttablašinu undir fyrirsögninni „Hernašur gegn jöfnuši“. Žar kvaš hann rķkisskattstjóraembęttiš hafa reiknaš śt fyrir sig Gini-stušla fyrir Ķsland tólf įr aftur ķ tķmann. (Žaš er aukaatriši, aš enginn hjį embęttinu kannast viš aš hafa gert žetta.) Samkvęmt tölum Žorvalds var Gini-stušull fyrir Ķsland įriš 2005 0,36 og hafši hękkaš įrlega aš mešaltali um rösk 0,1 stig. Žorvaldur kvaš sögulegt, aš tekjuskiptingin į Ķslandi vęri oršin eins ójöfn og ķ Bretlandi.

Hinn 31. įgśst 2006 birti Stefįn Ólafsson grein ķ Morgunblašinu undir fyrirsögninni „Aukning ójafnašar į Ķslandi“. Žar gerši hann tölur Žorvalds aš sķnum, enda vęru žęr, sagši Stefįn, ķ góšu samręmi viš lķfskjarakönnun, sem Evrópusambandiš vinnur aš ķ samstarfi viš hagstofur ašildarrķkjanna auk Sviss, Noregs og Ķslands. Stefįn birti meš greininni lķnurit um, aš Gini-stušullinn fyrir Ķsland hefši fariš śr 0,25 įriš 1995 ķ 0,35 įriš 2004. Žetta vęri miklu ójafnari tekjuskipting en annars stašar į Noršurlöndum.

Stefįn bętti um betur ķ vištali viš Fréttablašiš 30. október 2006. Žar sagši hann, aš ójöfnušur hefši aukist hrašar į Ķslandi sķšustu tķu įrin en ķ Chile į valdadögum herforingjastjórnar Pinochets. Žessi ummęli žóttu sęta slķkum tķšindum, aš Fréttastofa śtvarpsins birti sama dag sérstaka frétt um žau. Greinarnar og vištölin mį sjį į heimasķšum Žorvalds, Stefįns, Fréttablašsins og Morgunblašsins į Netinu.

Ég benti į žaš opinberlega fyrir skömmu, aš žeir Žorvaldur og Stefįn hafa rangt fyrir sér. Įstęšan er einföld. Ķ tölum žeim um Gini-stušla, sem žeir notušu fyrir Ķsland, var söluhagnašur af hlutabréfum tekinn meš. Hann veldur mestu um, hversu ójöfn tekjuskiptingin męlist į Ķslandi, žvķ aš hann skiptist fremur ójafnt. Ķ tölum žeim um Gini-stušla, sem Žorvaldur og Stefįn notušu fyrir önnur lönd, er söluhagnašur af hlutabréfum hins vegar ekki tekinn meš, enda er žaš ekki venja, žar eš žetta eru óreglulegar fjįrmagnstekjur.

Hvorki Žorvaldur né Stefįn hafa leišrétt tölur sķnar opinberlega, en Stefįn lętur žessa atrišis stuttlega getiš ķ nżlegri ritgerš ķ vefriti Stofnunar stjórnsżslu og stjórnmįla. Um eitt hundraš manns lesa žaš rit, žśsund sinnum fęrri en sįu ummęli Stefįns ķ Morgunblašinu og Fréttablašinu.

Nś er nżkomin śt skżrsla Hagstofu Ķslands, Lįgtekjumörk og tekjudreifing 2003-2004. Žar er stušst viš žį lķfskjarakönnun Evrópusambandsins, sem Stefįn vitnaši ķ. Margt kemur žar merkilegt fram. Įriš 2004 reyndist fįtękt (samkvęmt skilgreiningu Evrópusambandsins) til dęmis vera einna minnst į Ķslandi af öllum Evrópulöndum. Hśn var ašeins minni ķ einu landi, Svķžjóš, en meiri ķ 28 löndum, žar į mešal Noregi, Danmörku og Finnlandi.

Ekki var sķšur athyglisvert, aš tekjuskipting į Ķslandi var samkvęmt skżrslunni jafnari en ķ langflestum öšrum löndum Evrópu. Gini-stušull įriš 2004 fyrir Ķsland var 0,25. Hann var ašeins lęgri ķ žremur löndum, Slóvenķu, Svķžjóš og Danmörku, og munar žó litlu. Gini-stušull var hęrri (tekjuskipting ójafnari) ķ 28 löndum. Hann var 0,26 fyrir Finnland og 0,28 fyrir Noreg.

Žessar tölur eru reiknašar śt eins ķ öllum Evrópulöndum, įn söluhagnašar af hlutabréfum. Žęr sżna, aš ójafnašartal žeirra Žorvalds og Stefįns var śt ķ blįinn. Tölur žeirra um Gini-stušla fyrir Ķsland voru rangar eša aš minnsta kosti ósambęrilegar viš tölur frį öšrum löndum. Stjórnarandstęšingar uršu ginningarfķfl žeirra.

Fréttablašiš  9. febrśar 2007.


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband