Kreppan og krónan

43-220.jpgŽegar heimskreppan barst hingaš um 1930, uršu ummęli Įsgeirs Įsgeirssonar, sķšar forseta Ķslands, fręg: „Kreppan er eins og vindurinn. Enginn veit, hvašan hśn kemur eša hvert hśn fer.“ En nś er vitaš, hvašan heimskreppan į fjórša įratug kom. Rannsóknir Miltons Friedmans sżndu, aš hśn stafaši ekki sķst af mistökum ķ stjórn peningamįla ķ Bandarķkjunum. Ķ staš žess aš auka framboš peninga ķ mišjum samdrętti minnkušu peningamįlayfirvöld žaš og breyttu žannig nišursveiflu ķ kreppu. Sķšan geršu rķki heims illt verra meš haftastefnu sinni. En nęsta įratugi kenndu helstu spekingar kapķtalismanum um, žegar sannleikurinn var sį, aš rķkiš hafši brugšist.

En hver er kveikjan aš nśverandi lįnsfjįrkreppu, sem viš vonum eflaust flest, aš verši ekki eins alvarleg og langvinn og heimskreppan į fjórša įratug? Umfram allt undirmįlslįnin ķ Bandarķkjunum, og žau stöfušu af žvķ, aš bandarķsku hśsnęšislįnasjóširnir nutu óbeinnar rķkisįbyrgšar og fóru ógętilega ķ lįnveitingum, svo aš margir lįntakendur reyndust ekki borgunarmenn. Žessir sjóšir höfšu mikil ķtök ķ Washington, ekki sķst ķ forystusveit demókrata. Vogunarsjóšir keyptu „vafninga“ meš žessum undirmįlslįnum hśsnęšislįnasjóšanna, af žvķ aš žeim var meš reglugeršum torvelduš margvķsleg önnur aršbęr starfsemi. Lįnsfjįrkreppan er žvķ ekki kapķtalismanum aš kenna, heldur óskynsamlegum rķkisafskiptum.

Žaš breytir žvķ ekki, aš margir kapķtalistar hegšušu sér óskynsamlega, uršu uppvķsir aš gręšgi og fķfldirfsku. Žegar Davķš Oddsson varaši viš žessu fyrir nokkrum įrum, var hann sakašur um aš leggja fęš į framtakssama einstaklinga. En ašalatrišiš er, aš undir ešlilegum kringumstęšum sér kapķtalisminn um aš veita gręšginni ķ farvegi, sem nytsamlegir eru öšru fólki, og leyfa djörfum mönnum aš halda įfram rekstri, en fķfldjörfum aš hętta honum. Žegar žaš tekst ekki, er oftast um aš kenna bilun ķ regluverkinu, of miklum rķkisafskiptum.

Žaš var žó ekki frįleitt aš lķkja kreppu viš storm, eins og Įsgeir Įsgeirsson gerši. Viš getum litlu breytt um slķkan storm, žótt žess verši aš gęta, aš allt fjśki ekki um koll. Og storminum mun slota. Mikilvęgt er aš rjśka ekki upp til handa og fóta og gera eitthvaš óskynsamlegt. Žaš vęri til dęmis engin lausn į nśverandi vanda ķslensku bankanna aš taka upp evru. Skuldir minnka ekki, žótt skrįšar séu ķ evrum. Sjįlfsagt er aš skoša žaš sķšar meir aš taka upp evru, og mętti raunar gera žaš óbeint og įn ašildar aš Evrópusambandinu meš myntslįtturįšsfyrirkomulagi, eins og mörg eyrķki ķ Karķbahafi nota Bandarķkjadal.

Notkun evru hefši sömu kosti og galla og fastgengisstefnan į įrum įšur. Įköfustu stušningsmenn evrunnar verša aš svara tveimur spurningum. Nś er veriš aš nota krónuna til aš lękka laun, sem eru naušsynlegt ķ žrengingum okkar. Hvernig į aš lękka laun viš evru? Žegar ég spyr evrusinna, svara žeir, aš ekki žurfi aš lękka laun eftir upptöku evru. Einmitt, og žį veršur alltaf gott vešur, svo aš hśs žurfa ekki aš vera fokheld. Hin spurningin er, hvaš tryggi, aš evran verši stöšugur gjaldmišill til langs tķma litiš. Góšur vilji evrópskra rįšamanna?

Fréttablašiš 3. október 2008.


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband