Frį Vķnarborg

Dagana 13.–14. nóvember 2019 sat ég rįšstefnu ķ Vķnarborg um austurrķsku hagfręšihefšina, sem Carl Menger var upphafsmašur aš, en innan hennar störfušu einnig Eugen von Böhm-Bawerk, einn skarpskyggnasti gagnrżnandi marxismans, Ludwig von Mises og Friedrich A. Hayek. Ég var bešinn um aš flytja erindi į rįšstefnunni, og skošaši ég hugmyndatengsl Mengers og Hayeks. Menger velti žvķ fyrir sér, hvernig żmsar hagkvęmar og heilladrjśgar venjur og stofnanir hefšu getaš oršiš til įn žess aš vera ętlunarverk eins né neins. Nefndi hann ķ žvķ sambandi peninga, venjurétt, markaši og rķkiš. Hayek gerši sķšan hugtakiš sjįlfsprottiš skipulag aš žungamišju ķ kenningu sinni: Margt getur skapast įn žess aš vera skapaš; regla getur komist į, įn žess aš nokkur hafi komiš henni į; skipulag krefst ekki alltaf skipuleggjanda.

Žeir Menger og Hayek drógu bįšir žį įlyktun, aš sósķalismi hvķldi į hugsunarvillu. Sósķalistar skildu ekki hugtakiš sjįlfsprottiš skipulag. Žeir teldu, aš allt hlyti aš vera ętlunarverk einhvers, ekki afleišing flókinnar žróunar, vķxlverkunar vitunda. Žess vegna vildu sósķalistar endurskapa skipulagiš, žótt žaš hefši aš vķsu endaš meš ósköpum ķ Žżskalandi Hitlers, Rśsslandi Stalķns og Kķna Maós. Žjóšernissósķalistar kenndu gyšingum um böl heimsins, en ašrir sósķalistar aušvaldinu. Angi af žessari hugsun er aš lķta į tekjudreifingu ķ frjįlsu hagkerfi sem ętlunarverk ķ staš žess aš įtta sig į žvķ, aš hśn er nišurstaša śr óteljandi įkvöršunum einstaklinga.

Žeir Menger og Hayek voru lķka sammįla um, aš einstaklingsbundinni skynsemi vęru takmörk sett. Ašalatrišiš vęri ekki aš reyna aš stżra žróuninni, heldur aš ryšja śr vegi hindrunum fyrir henni, svo aš hśn gęti oršiš frjįls. Žeir voru žess vegna ķ senn ķhaldssamir og frjįlslyndir. Ķhaldssemi žeirra birtist ķ viršingu fyrir arfhelgum sišum og venjum, sem aušveldušu gagnkvęma ašlögun einstaklinga. Frjįlslyndi žeirra kom hins vegar fram ķ stušningi žeirra viš virka samkeppni į markaši, sem mišlaši žekkingu og aflaši nżrrar.

(Fróšleiksmoli ķ Morgunblašinu 23. nóvember 2019.)


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband