Ritdómur um bók Ųygards

20. gr. stjórnarskrįrinnar segir: „Engan mį skipa embęttismann, nema hann hafi ķslenskan rķkisborgararétt.“ Vitanlega gilda sömu hęfiskilyrši um setningu ķ embętti. Ef mašur er vanhęfur til skipunar, žį er hann vanhęfur til setningar og žaš ķ eitt ęšsta embętti landsins, žar sem öllu varšar aš gęta hagsmuna žjóšarinnar gagnvart öšrum. Žegar vinstri stjórn Jóhönnu Siguršardóttur og Steingrķms J. Sigfśssonar hafši breytt lögum um Sešlabankann ķ febrśar 2009 ķ žvķ skyni aš flęma žrjį žįverandi sešlabankastjóra śr bankanum og sķšan sett norskan fjįrmįlamann, Svein Harald Ųygard, ķ embęttiš, var hśn žvķ aš brjóta stjórnarskrįna. Ųygard hafši veriš virkur ķ norska Verkamannaflokknum og mešal annars veriš ašstošarfjįrmįlarįšherra į vegum flokksins, en rak nś rįšgjafarstofu. Eitt fyrsta embęttisverk Ųygards var aš taka į móti landa sķnum og flokksbróšur, Jens Stoltenberg, forsętisrįšherra Noregs, sem staddur var į Ķslandi. Spķgsporušu žeir įsamt lķfvöršum Stoltenbergs um bankann, brostu breitt og tölušu norsku. Hiš įgęta starfsfólk bankans, sem hafši lagt nótt viš dag ķ bankahruninu, hlustaši į hnķpiš. Var Ķsland aftur oršiš hjįlenda Noregs?

Fundurinn heima hjį Davķš 2006

Ķ nżśtkominni bók Ųygards um starf hans ķ Sešlabankanum, Ķ vķglķnu ķslenskra fjįrmįla (Reykjavķk: Vaka-Helgafell, 2019), višurkennir hann (bls. 192), aš ganga žeirra Stoltenbergs um bankann hafi veriš mistök. Af ritinu mį rįša, aš honum sé hlżtt til Ķslendinga, og žarf ekki aš efast um, aš hann hafi lagt sig allan fram ķ starfi sķnu. En žótt hann endurtaki oft ķ bókinni, aš sér hafi fundist mikilvęgara aš horfa fram į viš en um öxl, orka margvķsleg ummęli hans um bankahruniš tvķmęlis. Hann segir til dęmis, aš neyšarfundur heima hjį Davķš Oddssyni sunnudaginn 26. mars 2006 hafi markaš tķmamót. „Hefši veriš reynt aš nį tökum į efnahagskerfinu daginn žann hefši mįtt foršast hvellinn“ (bls. 151). Nś var Ųygard vitanlega ekki sjįlfur į fundinum, en hann var haldinn, eftir aš Halldór Įsgrķmsson forsętisrįšherra hafši hringt ķ sešlabankastjórann, žar sem hann var nżkominn ķ sumarbśstaš sinn. Bankastjórar višskiptabankanna höfšu lįtiš ķ ljós viš Halldór įhyggjur af fjįrmögnun bankanna nęstu vikur, eftir aš Danske Bank hafši birt neikvęša skżrslu um žį. Baš Halldór Davķš um aš hitta bankastjórana, og bošaši Davķš žį heim til sķn til aš foršast fjölmišlafįr. Auk hans sįtu žann fund Halldór J. Kristjįnsson frį Landsbankanum og Bjarni Įrmannsson frį Glitni, og voru žeir ķ sķmasambandi viš Hreišar Mį Siguršsson ķ Kaupžingi, en hann var į leiš til Bandarķkjanna.

Davķš sagši bankastjórunum, aš hyggilegast vęri aš bķša og sjį, hvernig markašir brygšust viš nęstu daga. Žaš spyršist strax śt og hefši vond įhrif, ef Sešlabankinn fęri ķ pati aš reyna aš śtvega lausafé erlendis. Sķšar um kvöldiš, žegar bankastjórarnir voru farnir, komu sešlabankamennirnir Ingimundur Frišriksson og Tryggvi Pįlsson heim til Davķšs til aš fara yfir mįliš. Hęttan leiš hjį, og eftir žetta gripu bankarnir til margvķslegra ašgerša til aš śtvega sér fjįrmagn til langs tķma. En innlįnasöfnun Landsbankans erlendis mį ekki rekja til žessa fundar, enda var žar ekki į hana minnst. Mark Sismey-Durrant, forstöšumašur dótturfélags Landsbankans ķ Bretlandi, Heritable Bank, įtti frumkvęši aš slķkri innlįnasöfnun, og var hugmyndin, aš innlįnin fjįrmögnušu hin miklu śtlįn bankans ķ Bretlandi. Landsbankinn gat bošiš hęrri vexti en flestir keppinautarnir, žvķ aš žessir reikningar voru ódżrir ķ rekstri. Kaupžing sigldi sķšan ķ kjölfariš meš Edge-reikningum, sem voru svipašs ešlis. Žessi innlįnasöfnun fór żmist fram ķ dótturfélögum eša śtbśum. Raunar voru flestar fjįrfestingar Ķslendinga ķ Bretlandi įbatasamar, og skżrir žaš, hvers vegna eignasafn bankans žar reyndist viš uppgjör veršmętara en margir héldu.

„Eins manns śtaustur“

Žaš var ekki fyrr en eftir hruniš sem allir sįu žaš fyrir, eins og skįldiš sagši. Ųygard rifjar upp margvķsleg varnašarorš fyrir bankahruniš. En menn voru žį aš vara viš kreppu aš lokinni ženslu, ekki kerfishruni. Ķslendingar hafa oft lent ķ kreppum og kunna aš glķma viš žęr. Ég veit hins vegar ekki um nema einn mann, sem varaši viš kerfishruni. Žegar ķ nóvember 2005, skömmu eftir aš Davķš Oddsson varš sešlabankastjóri, nefndi hann žann möguleika į fundi ķ Sešlabankanum meš Halldóri Įsgrķmssyni og Geir H. Haarde. Eftir pįskakreppuna voriš 2006 var kyrrt aš kalla ķ eitt įr, en undir įrslok 2007 nefndi Davķš aftur žennan möguleika į fundi ķ Žjóšmenningarhśsinu meš Geir H. Haarde, Žorgerši Katrķnu Gunnarsdóttur og Įrna M. Mathiesen, og fyrtist Žorgeršur Katrķn viš. Įriš 2008 gengu sešlabankastjórarnir žrķr hvaš eftir annaš į fund rįšherra til aš lįta ķ ljós įhyggjur sķnar af bönkunum, eins og rakiš er ķ skżrslu Rannsóknarnefndar Alžingis. Žótt Geir H. Haarde forsętisrįšherra og Įrni M. Mathiesen fjįrmįlarįšherra deildu žessum įhyggjum meš sešlabankastjórunum, reis Samfylkingin öndverš viš. Hśn vildi ekki hlusta į neitt, sem kęmi frį Davķš, jafnvel žótt hinir sešlabankastjórarnir tveir, bįšir gamalreyndir bankamenn, tękju undir meš honum (en ķ bók sinni lętur Ųygard eins og žeir séu ekki til). Eftir einn fundinn skrifaši formašur Samfylkingarinnar, Ingibjörg S. Gķsladóttir, hjį sér, aš hann hefši veriš „eins manns śtaustur“. Hśn sagši raunar lķka ķ Fréttablašinu 4. september 2008, mįnuši fyrir bankahrun, aš bankarnir ęttu aš halda įfram innlįnasöfnun erlendis.

Įstarbréfin

Ųygard veršur tķšrętt um lausafjįrfyrirgreišslu Sešlabankans viš višskiptabankana žrjį sķšustu misserin fyrir bankahrun, įstarbréfin svoköllušu, eins og Davķš Oddsson kallaši žau, og er į honum aš skilja, aš Sešlabankinn hefši įtt aš hętta henni eša setja strangari skilyrši fyrir henni. En Sešlabankinn setti sömu skilyrši fyrir lįnum til bankanna og sešlabankar ķ öšrum löndum og raunar ķviš strangari, žvķ aš hann tók ašeins viš skrįšum bréfum aš veši. Bandarķski sešlabankinn tók jafnvel um skeiš viš hlutabréfum (mestu įhęttunni) og hinn evrópski viš óskrįšum bréfum. Žvķ mį ekki heldur gleyma, aš įrsreikningar bankanna voru įritašir af virtum endurskošunarfyrirtękjum, og matsfyrirtęki höfšu gefiš žeim hįar einkunnir. Hefši Sešlabankinn krafist traustari veša en evrópski sešlabankinn, žį hefšu fjįrmįlamarkašir umsvifalaust skiliš žaš sem vantraust į bankana og žeir falliš samdęgurs. Raunar viršist Ųygard skilja žetta, žvķ aš hann skrifar (bls. 56): „Svipuš ślfakreppa sótti į stjórnvöld: įtti mašur aš snarhemla žegar žaš eitt og sér gat valdiš įrekstrinum sem mašur var aš reyna aš afstżra?“ Sį var kjarni mįlsins. Undir lok įrsins 2007 stóšu bankarnir, stjórnvöld og sešlabanki frammi fyrir afarkostum: Žeir, sem bregšast viš, eru glatašir; žeir, sem ekki bregšast viš, eru glatašir. You are damned if you do; you are damned if you don’t.

Hiš sama įtti viš um minnkun ķslenska bankakerfisins. Meš žvķ hlżtur ašallega aš vera įtt viš flutning höfušstöšva bankanna til annarra landa eša sölu eigna ķ öšrum löndum. Žótt Ųygard minnist hvergi į žaš, kemur fram ķ skżrslu Rannsóknarnefndar Alžingis, aš žįverandi sešlabankastjórar lögšu til viš bankana, aš höfušstöšvar Kaupžings yršu fęršar til śtlanda, aš Landsbankinn flytti Icesave-reikningana śr śtbśum ķ dótturfélög og aš Glitnir seldi hinn trausta banka sinn ķ Noregi. Viš žetta hefši bankakerfiš minnkaš verulega. En žegar komiš var fram į įriš 2008, hefši lķklega enginn erlendur sešlabanki viljaš taka viš Kaupžingi į sitt umsjónarsvęši, bresk stjórnvöld settu óašgengileg skilyrši fyrir flutningi Icesave-reikninganna ķ dótturfélag, og ekki hefši fengist nógu hįtt verš fyrir norska Glitni. Auk žess var Sešlabankinn ekki eftirlitsašili bankanna, heldur Fjįrmįlaeftirlitiš. Žess vegna voru vinsamleg tilboš sešlabankastjóra Svķžjóšar og Bretlands, sem Ųygard nefnir, til Sešlabankans um ašstoš viš aš minnka bankakerfiš ašeins kurteisistal.

Hvers vegna var Ķslandi śthżst?

Ųygard bendir réttilega į, aš ķslensku bankarnir fóru mjög geyst, allt of geyst. Margvķsleg falin kerfislęg įhętta stafaši af miklum innbyršis tengslum eigenda žeirra og helstu skuldunauta og žį sérstaklega Baugsveldisins (bls. 73). Žaš voru lķka reginmistök, žegar Kaupžing ętlaši ķ įrslok 2007 aš kaupa hollenska bankann NIBC (bls. 91). En Ųygard hefši mįtt nefna žį nišurstöšu žeirra Įsgeirs Jónssonar og Hersis Sigurgeirssonar ķ bók, sem hann studdist žó talsvert viš, aš lķklega hefšu eignasöfn ķslensku bankanna žriggja veriš svipuš aš gęšum og eignasöfn erlendra banka almennt. Ķ žvķ sambandi er umhugsunarefni, aš žeir bresku bankar ķ eigu Ķslendinga, sem geršir voru upp ķ ešlilegu ferli, en ekki į brunaśtsölu, Heritable og KSF, reyndust eiga rķflega fyrir skuldum. Og žótt ķslenska bankakerfiš vęri stórt ķ hlutfalli viš landsframleišslu, var žaš minna en bankakerfi Sviss (tķföld landsframleišsla) og Skotlands (tólfföld landsframleišsla). Į žeim ellefu įrum, sem lišin eru frį bankahruninu, hefur lķka komiš ķ ljós, aš margir erlendir bankar voru nęrri žvķ ķ fjįrmįlakreppunni aš falla, til dęmis UBS ķ Sviss og Danske Bank ķ Danmörku. Žaš, sem bjargaši žeim, var, aš sešlabankar landa žeirra fengu lausafjįrfyrirgreišslu frį bandarķska sešlabankanum. Ein mikilvęgasta spurningin um bankahruniš er žvķ: Hvers vegna var Ķslandi neitaš um ašstoš, sem önnur lönd, žar į mešal Sviss og Svķžjóš, fengu?

Ųygard bar žessa spurningu einmitt upp viš Timothy Geithner, bankastjóra sešlabankans ķ New York (sem sį um samskipti viš śtlönd). Lķtiš er žvķ mišur į svörunum aš gręša (bls. 114–116). Geithner og ašrir bandarķskir sešlabankamenn sögšu Ųygard, aš til žess aš mynda traust hefši Ķsland žurft miklu meiri ašstoš en fariš var fram į, en Bandarķkin hefšu auk žess enga sérstaka hagsmuni af žvķ aš bjarga ķslensku bönkunum, žar eš višskipti žeirra ķ Bandarķkjunum hefšu veriš lķtil. Er žetta trślegt? Ef gjaldeyrisskiptasamningur upp į 2–3 milljarša dala var of lķtill, žį hefši veriš hęgšarleikur fyrir bandarķska sešlabankann aš gera žess ķ staš samning upp į 10 milljarša dala. Noršurlöndin žrjś, sem Geithner gerši gjaldeyrisskiptasamninga viš, voru ekki heldur kerfislega mikilvęg, eins og hann višurkenndi sjįlfur ķ vištalinu viš Ųygard (bls. 115). Af hverju var Svķžjóš, sem aldrei hafši veriš bandamašur Bandarķkjanna, hjįlpaš, en ekki Ķslandi, sem hafši lagt land undir mikilvęga bandarķska herstöš ķ röska hįlfa öld? Sś įkvöršun aš taka ekkert tillit til stjórnmįlasjónarmiša, heldur fela skrifstofufólki śtreikninga, var sjįlf ķ ešli sķnu stjórnmįlaleg. Į mešan Ķsland hafši verulegt hernašarlegt gildi fyrir Bandarķkin, hefšu žau įreišanlega ekki śthżst žvķ. En eftir aš Kalda strķšinu lauk, töldu bandarķsk stjórnvöld Ķsland ekki lengur skipta mįli.

Ųygard ber saman Sviss og Ķsland svofelldum oršum: „Svisslendingar voru žrjś hundruš įr aš byggja upp bankageira sem nam įttfaldri vergri landsframleišslu (VLF). Žaš tók Ķslendinga fimm įr aš nķfalda VLF“ (bls. 50). Talan um hlutfallslega stęrš ķslenska bankakerfisins er aš vķsu ekki alveg rétt, eins og Sigrķšur Benediktsdóttir, Jón Danķelsson og Gylfi Zoėga hafa bent į. Nįkvęmari tala er 7,4 sinnum verg landsframleišsla. Og spyrja mį, ef svissneskir bankar bjuggu aš žrjś hundruš įra reynslu, af hverju žeir lentu žį ķ slķkum erfišleikum, aš bandarķski sešlabankinn varš aš bjarga žeim.

Varnargaršurinn og Icesave-deilan

Sennilega varš žaš Ķslendingum til góšs, aš žeir neyddust til aš bjarga sér sjįlfir. Aš rįši sešlabankastjóranna žriggja var varnargaršsleišin (ring fencing) notuš. Hśn fólst ķ žvķ aš reyna aš bjarga rķkissjóši, sparifjįreigendum og greišslumišluninni, en lįta ašra kröfuhafa bankanna og eigendur hlutabréfa ķ žeim sigla sinn sjó. Žegar Davķš Oddsson sótti rķkisstjórnarfund 30. september 2008, lagši hann til, aš sś leiš yrši farin, en rįšherrar Samfylkingarinnar tregšušust viš ķ viku, og varš loks aš senda einkažotu eftir sérfręšingum JP Morgan, sem tókst aš sannfęra rįšherrana um žann kost, og voru žį neyšarlögin samžykkt 6. október. En Ųygard viršist eitthvaš hafa misskiliš neyšarlögin, žvķ aš hann segir Breta hafa oršiš reiša „vegna illrar mešferšar į breskum višskiptavinum ķslensku bankanna“. Sķšan segir hann: „Žeir reyndu aš bregšast skjótt viš og stöšva fęrslur frį ķslensku śtibśunum ķ Bretlandi til Ķslands, en žį skorti lagaheimildir til žess“ (bls. 138). Žetta er alrangt, eins og ég bendi į ķ skżrslu, sem Ųygard vķsar žó til ķ heimildaskrį (bls. 413). Breskir innstęšueigendur fengu sama forgang ķ bś Landsbankans og ķslenskir. Og breska fjįrmįlaeftirlitiš hafši žegar 3. október komiš ķ veg fyrir fęrslur frį śtibśi Landsbankans ķ Bretlandi til Ķslands meš sérstakri tilskipun, sem bannaši allar slķkar fęrslur nema meš skriflegu leyfi, og hafši bankinn, sem annašist slķkar fęrslur, Barclays, veriš lįtinn vita af tilskipuninni. Notkun hryšjuverkalaganna var žvķ óžörf.

Žótt Ųygard gleypi viš skżringum bresku Verkamannaflokksstjórnarinnar į hörkunni viš Ķslendinga, var hśn meš ólķkindum. Kaupžing safnaši innlįnum į sama hįtt ķ Žżskalandi og Landsbankinn gerši ķ Bretlandi, um śtibś, ekki dótturfélag. Hvers vegna beittu Žjóšverjar žį ekki sömu hörku og Bretar? Ég varpa fram žeirri tilgįtu ķ skżrslu minni, aš žeir Gordon Brown forsętisrįšherra og Alistair Darling fjįrmįlarįšherra, sem bįšir voru frį Skotlandi, hafi ętlaš sér aš sżna Skotum, hversu varasamt sjįlfstęši gęti oršiš. Skotland var eitt helsta vķgi Verkamannaflokksins, en skoskir žjóšernissinnar sóttu žar mjög aš flokknum og tölušu um „velsęldarbogann“ frį Ķrlandi um Ķsland til Noregs. Darling sagši af lķtt dulinni meinfżsi ķ endurminningum sķnum, aš nś vęri hann oršinn „gjaldžrotabogi“. Og hann stjórnaši kosningabarįttu sambandssinna fyrir žjóšaratkvęšagreišsluna 2014, žar sem eitt viškvęšiš var, aš eins gęti fariš fyrir Skotlandi og Ķslandi, ef samstarfiš viš Englandsbanka vęri rofiš.

Žótt Ųygard fjölyrši sķšan ķ bók sinni um vinaržel Noršurlandažjóša ķ garš Ķslendinga, var framkoma žeirra einnig įmęlisverš. Žęr studdu Breta ķ Icesave-deilunni, žegar žeir beittu Alžjóšagjaldeyrissjóšnum ķ žvķ skyni aš neyša Ķslendinga til aš višurkenna skuld, sem žeir höfšu aldrei stofnaš til. Ólķkt höfšust Pólverjar og Fęreyingar aš, sem veittu Ķslendingum lįn įn nokkurra skilyrša og į hagstęšum kjörum. Og ķ Noregi hirtu kaupsżslumenn ķ nįnu sambandi viš stjórnmįlamenn eigur ķslensku bankanna į smįnarverši, mešal annars vegna žess aš norski sešlabankinn neitaši aš veita dótturfélögum ķslensku bankanna ešlilega lausafjįrfyrirgreišslu, žótt žau vęru norsk félög, skrįš ķ Noregi og greiddu žar skatta.

Missagnir

Ųygard talaši viš fjölda manns, žegar hann var aš skrifa bók sķna, žar į mešal nokkrar landskunnar ręgitungur. Żmsar missagnir kunna žess vegna aš hafa slęšst inn ķ bók hans, žótt hér verši fįtt eitt nefnt. Hann skrifar: „Lįn frį Kaupžingi fjįrmagnaši 70 prósent af kaupverši Landsbankans“ (bls. 44). Hann į aš vķsu viš Bśnašarbankann, sem sķšar rann inn ķ Kaupžing, en žaš er ekki ašalatrišiš. Lįniš frį Bśnašarbankanum, sem Samson, kaupandi 45,8% hlutar ķ Landsbankanum, fékk ķ aprķl 2003, var 35% kaupveršsins, og žaš var aš fullu greitt žegar įriš 2005. Aš öšru leyti greiddi Samson fyrir bankann meš eigin fé ķ tveimur greišslum. Ųygard segir, aš einn bréfavöndull Landsbankans, Avens, sem lagšur var inn fyrir evrulįni frį sešlabanka Lśxemborgar, hafi veriš „einn žrišji bankainnstęšur og tveir žrišju veršbréf“ (bls. 274). Hér er eitthvaš mįlum blandiš. Bankainnstęšur eru kröfur į banka, skuldir žeirra viš innstęšueigendur, svo aš žęr hafa ekki veriš veš. Vešin ķ Avens-vöndlinum voru aš mestu leyti skuldabréf meš rķkisįbyrgš og aš einhverju leyti bankabréf. Ųygard segir, aš kaup Mohammed bin Khalifa al-Thani į hlutabréfum ķ Kaupžingi rétt fyrir bankahruniš hafi veriš „meš öllu įhęttulaus“ (bls. 80), žvķ aš Kaupžing hafi lįnaš honum fyrir višskiptunum. En Al-Thani skrifaši undir sjįlfskuldarįbyrgš og gerši aš lokum samkomulag viš bś Kaupžings um aš greiša žvķ 3,5 milljarša króna.

Stundum veršur frįsögn Ųygards ruglingsleg. Hann lżsir til dęmis višskiptum Kaupžings og Deutsche Bank, sem viršast hafa įtt aš stušla aš lękkun skuldatryggingarįlags, en segir um leiš frį žvķ, aš Kaupžing hafi greitt Deutsche Bank 50 milljónir evra af neyšarlįninu, sem žaš fékk frį Sešlabankanum 6. október. Žetta var žó alveg sitt hvaš (bls. 94–95). Ųygard fullyršir ranglega, aš Kaupžing og Landsbankinn hafi notaš dótturfélög til aš safna innlįnum erlendis (bls. 137). Ķ Bretlandi notaši Landsbankinn til žess śtbś, ekki dótturfélag, eins og raunar kemur skömmu sķšar fram ķ textanum. Žetta var aušvitaš ašalatriši ķ Icesave-deilunni. Ųygard fer einnig rangt meš nafn žess starfsmanns Alžjóšagjaldeyrissjóšsins, sem sį um aš hrinda įętlun sjóšsins ķ framkvęmd. Hann er Dani og heitir Poul Thomsen, ekki Thompson (bls. 165). Ųygard segir margt um Bakkavararbręšur. En hann viršist ekki hafa kynnt sér sögu žeirra nógu vel. Žaš var Exista, sem įtti Bakkavör, en ekki öfugt (bls. 332). Og Bakkavör féll ekki, heldur lifir enn góšu lķfi (bls. 333).

Endurreisnin

Ųygard reynir aš skrifa bók sķna ķ ašgengilegum rabbstķl, en hann er ekki leikinn rithöfundur, svo aš honum tekst žaš misjafnlega. Stundum er erfitt fyrir lesandann aš halda žręši, til dęmis į bls. 373, žar sem eitthvaš viršist vanta inn ķ frįsögnina. Ķ lokin leitar Ųygard skżringa į hinni skjótu endurreisn ķslenska hagkerfisins. Nefnir hann ašallega žrennt, aš reisa varnargarš, žegar lįnardrottnar og skuldunautar reyna aš flytja vanda sinn yfir į žjóšina, aš gera allt ķ einu lagi (ef ég skil hann rétt, en skrif hans um žaš eru afar óskżr) og aš stušla aš hagvexti og atvinnužįtttöku, en žar skari Ķslendingar fram śr (bls. 397). Ųygard hefur rétt fyrir sér um varnargaršinn, enda lagši Sešlabankinn įherslu į žį hugmynd, og eftir nokkrar tafir var hśn framkvęmd góšu heilli. En tvennt annaš réš įreišanlega miklu um hina skjótu endurreisn. Annaš var žaš śrslitaatriši, aš ķslenska hagkerfiš hvķldi į traustum stošum, ekki sķst vegna hinna vķštęku umbóta ķ frjįlsręšisįtt įrin 1991–2007. Hitt var, aš rķkisstjórninni 2013–2016 tókst aš nį hagstęšum samningum viš kröfuhafa gömlu bankanna, svo aš uppgjör viš žį raskaši ekki jafnvęgi ķ žjóšarbśskapnum.

(Ritdómur ķ Morgunblašinu 30. nóvember 2019.)


Bloggfęrslur 2. desember 2019

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband