Fašir velferšarrķkisins

bismarckVel fęri į žvķ ķ ķslenskri tungu aš kalla žaš, sem Žjóšverjar nefna Wohlfartsstaat og Bretar welfare state, farsęldarrķki, en nafniš velferšarrķki er lķklega oršiš hér rótfast, žótt af žvķ sé erlendur keimur. Įtt er viš rķki, žar sem margvķslegur bótaréttur hefur tekiš viš af hefšbundinni fįtękraframfęrslu. En hvaš sem króginn er kallašur, leikur enginn vafi į um fašerniš. Žżski jįrnkanslarinn Otto von Bismarck er jafnan talinn fašir velferšarrķkisins.

Bismarck varš kanslari hins sameinaša žżska keisaraveldis ķ janśar 1871 og tók žegar til viš aš treysta rķkisheildina og berja nišur žį, sem hann taldi ógna völdum sķnum. Fyrst sneri hann sér aš kažólsku kirkjunni, sem laut aš hans dómi erlendu valdi, leysti upp Kristmunkaregluna, sleit stjórnmįlasambandi viš Pįfagarš, hóf eftirlit meš trśarbragšafręšslu ķ skólum, skyldaši fólk til aš ganga ķ borgaralegt hjónaband og varpaši jafnvel nokkrum óhlżšnum biskupum ķ fangelsi. Kirkjan tók snarplega į móti, en eftir margra įra žóf nįši jįrnkanslarinn samkomulagi viš hana.

Nęst sneri Bismarck sér aš sósķalistum, en žżski jafnašarmannaflokkurinn hafši veriš stofnašur 1875, og hlaut hann 9% atkvęša ķ kosningum til žżska Rķkisdagsins 1877. Notfęrši Bismarck sér, aš įriš 1878 var tvisvar reynt aš rįša keisarann af dögum, og takmarkaši meš lögum żmsa starfsemi flokksins. Voru žau lög ķ gildi nęstu tólf įr. En jafnframt reyndi Bismarck aš kippa stošunum undan jafnašarmönnum meš žvķ aš taka sjįlfur upp żmis barįttumįl žeirra. Įriš 1883 voru sjśkratryggingar teknar upp ķ Žżskalandi og įriš 1884 slysatryggingar. Elli- og örorkutryggingar voru teknar upp 1889, įri įšur en Bismarck hrökklašist frį völdum. Fóru mörg önnur rķki nęstu įratugi aš fordęmi Žjóšverja.

Ekki varš hinum grįlynda kanslara aš žeirri von sinni, aš ķ velferšarrķkinu žryti jafnašarmenn erindi. Žeir uxu upp ķ aš verša um skeiš stęrsti flokkur Žżskalands. Og afkvęmi hans, velferšarrķkiš, óx lķka ört į tuttugustu öld. Er žaš lķklega vķša oršiš ósjįlfbęrt, og rętist žį vķsuoršiš: Ķ draumi sérhvers manns er fall hans fališ.


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband